Prabėgo lygiai ketveri metai, nors atrodo, kad dar viskas vyko tik vakar. 2009 metų sausio 16-ąją išaušo toks pat vėsus ir sniegu nuklotas žiemos rytas. Tačiau ramybė tą dieną liko užmarštyje. Prie Seimo ir Vyriausybės surengtas mitingas dėl skubotų naujosios valdžios sprendimų sukvietė žmones iš visos Lietuvos.
Septynių tūkstančių žmonių armija (nors skaičiavimų būta įvairių) surengė Parlamento apgultį. Prie Vyriausybės tą dieną susirinko tik mitingo dalyvių trupiniai. Nepasitenkinimo židinys liepsnojo prie Seimo, tarsi Sausio 13-sios laužai, tik šįkart žmonės siekė visiškai kitų tikslų. Niekas nepasakys, kas buvo tas pirmasis, sugniaužęs ledinę sniego gniūžtę ir paleidęs ją tiesiai į Seimo langus.
Užteko vos vieno pavyzdžio ir į Seimo pastatą bei jį saugojusius policijos pareigūnus pasipylė „visko, kas pakliuvo po ranka“ kruša. Mitingui nebuvo pasiruošta, tiksliau – nebuvo pasiruošta dideliems neramumams. Todėl situacijos kontrolę praradę policijos pareigūnai įvedė planą „Vėtra“ ir pasikvietė Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgas.
Apie Sausio 16-sios (Juodojo penktadienio) įvykius Balsas.lt kalbasi su vidaus tarnybos generolu, VST vadu Sergejumi Madalovu, VST Valdymo tarnybos viršininku Sauliumi Umbrusevičiumi, VST vado pavaduotoju Jonu Zautra ir VST Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininku Vyčiu Kisieliumi.
Kaip vyko pasiruošimas Sausio 16-sios mitingui prie Seimo?
J. Zautra: „Žvelgiant nuosekliai, likus kelioms dienoms iki renginio vyko pirmas pasitarimas. Sausio 15-ąją įvyko dar vienas susitikimas, kur galutinai suderintas veiksmų planas, tačiau apie jį plačiau galėtų papasakoti tarnybos vadas.“
S. Madalovas: „Mitingo išvakarėse vyko pasitarimas Vidaus reikalų ministerijoje. Kalbėta, kad per renginį gali būti provokacijų, bet niekas neprasitarė, jog yra grėsmė kilti riaušėms. Net užsiminta, kad greičiausiai pavyks apsieiti be VST pareigūnų.
Todėl rezervui pasiūlyta turėti tik apie 50 pareigūnų. Pasakiau jiems, kad 50 žmonių nieko nepadarys. Pareigūnų turėjo būti mažiausiai 150. Pasakiau, kad privalome prognozuoti įvykius, kurie gali įvykti.
Visada lengviausia galvoti, kad viskas bus gerai, tačiau reikia būti pasiruošusiems. Tada vidaus reikalų ministras įsakė turėti 150 pareigūnų. Toks skaičius buvo mažiausias, kurį buvo būtina pasitelkti, kad kilus neramumams pavyktų užtikrinti viešąją tvarką.
Niekas nežinojo, kiek iš tikrųjų žmonių susirinks prie Seimo. Vieni skaičiavo, kad jų bus vos 2–3 tūkstančiai, o kiti kalbėjo apie 10 tūkst. žmonių minią. Tą pačią dieną Kaune vyko minėjimas, todėl nevažiavau į sostinę. Prie Seimo vyko mano pavaduotojai.
Apie 13 val. man paskambino vienas iš pavaduotojų ir pasakė, kad mitingas vyksta gana sklandžiai. Tačiau po 15 minučių sulaukiau dar vieno skambučio. Pranešta, kad kilo problemų, todėl reikia VST pareigūnų pagalbos.
Paskelbiau aliarmą, mobilizavau žmones ir išsiunčiau juos į Vilnių. Tačiau buvo dar vienas momentas. Likus kelioms dienoms iki mitingo sulaukėme informacijos, kad tam tikri neramumai gali kilti Pravieniškių pataisos namuose. Ten taip pat visi žinojo apie Vilniuje prie Seimo rengiamą mitingą.
Nuteistieji galėjo pasinaudoti proga ir sukelti neramumus. Priežasčių tokiems neramumams pataisos namuose kalintiems žmonėms daug ieškoti nereikia. Todėl negalėjome visų pareigūnų siųsti į Vilnių, dalį pasilikome Kaune.“
Kiek iš viso pareigūnų tuo metu dirbo viešojo saugumo tarnyboje?
S. Madalovas: „Sunku prisiminti ketverių metų senumo skaičius. Šiuo metu atestuotų pareigūnų yra apie 800. Apie 300 saugo įvairius objektus. Dar reikėtų atimti konvojaus pareigūnus bei tuo metu atostogavusius žmones.
Pareigūnų skaičius atrodo didelis, tačiau VST veiklos sritys yra gana plačios, todėl kartais tenka skaičiuoti laisvus užduotis atlikti galinčius pareigūnus. Tuo metu Vilniuje mes sugebėjome mobilizuoti apie 300 žmonių. Dalis dirbo prie Vyriausybės, tačiau didžioji dauguma prie Seimo rūmų.“
Ar ne per vėlai sulaukėte policijos pareigūnų skambučio dėl kilusių neramumų?
S. Umbrusevičius: „Prieš prašydami mūsų pagalbos, policijos pareigūnai įvedė planą „Vėtra“ (planas skirtas riaušių malšinimui). Tik tada gavome signalą apie situaciją ir stengėmės operatyviai sureaguoti.“
J. Zautra: „Sausio 16 d. mitingas prasidėjo apie 12 val. Vėliau mitinguotojai turėjo susiburti prie Vyriausybės esančioje aikštėje. Taip turėjo būti elgiamasi pagal iš anksto suderintą planą. Mitingas prasidėjo laiku, todėl mūsų pareigūnai buvo rezerve.
Tačiau tik menka dalis žmonių nuėjo prie Vyriausybės. Dauguma mitingo dalyvių nusprendė likti prie Seimo. Ten buvo labai daug girtų žmonių. Jie pradėjo daužyti Seimo III rūmų langus, veržėsi į vidų, bet policija juos sulaikė. Tada minia persikėlė ties Seimo II rūmais, kuriuos taip pat saugojo policijos pareigūnai. Būtent tą vietą būtų galima įvardyti riaušių židiniu. Kelios minutės po 13 val. buvo paskelbtas planas „Vėtra“. Problema buvo ta, kad tuo metu labai daug žmonių jau buvo užėmę visą aikštę. Atstumo tarp Seimo rūmus saugojusių pareigūnų ir minios praktiškai nebeliko. Atstumti nuo Seimo rūmų žmones buvo labai sunku. Vos tik VST pareigūnai pabandė tą padaryti, buvo paleisti akmenys. Dviem darbuotojams buvo prakirstos galvos.
Taip pat sulaukėme dujų atakos iš riaušininkų pusės. Dėl tokių veiksmų apsinuodijo apie 30 pareigūnų. Tačiau jiems buvo suteikta skubi medicinos pagalba ir jie greitai grįžo atgal į rikiuotę.“
Patikslinkite, kokią dujų ataką surengė agresyviai nusiteikę riaušininkai?
S. Umbrusevičius: „Žmonės iš kažkur atsinešė senas sovietines dujines granatas. Tokios buvo naudojamos sovietmečiu, tačiau, matyt, kažkas turėjo keletą jų išsaugojęs ir nutarė panaudoti. Tokiomis granatomis buvo apmėtytos VST pajėgos. Atsirado tokių, kurie prie Seimo atsinešė fejerverkų.“
J. Zautra: „Tačiau mūsų pagrindinis uždavinys buvo atstatyti viešąją tvarką. Riaušininkų agresija, veiksmai bei įtampa augo, todėl susisiekiau su tarnybos vadu S. Madalovu. Vadas nusprendė siųsti gausesnes pajėgas.
Atvykusiems VST pareigūnams buvo paskirstytos užduotys. Vieniems policijos pareigūnams buvo sunku atsilaikyti. Į juos minia mėtė įvairius daiktus, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės. O tada iš karto prašoma mūsų pagalbos, kad atstatytume viešąją tvarką.“
-Kaip sekėsi susitvarkyti su iškeltomis užduotimis?
J. Zautra: „Viešoji tvarka buvo atstatyta per keletą valandų. Užėmėme pozicijas ir budėjome prie Seimo iki vidurnakčio. Per tą laiką buvo surengtos kelios provokacijos. Į grupeles susibūrę jaunuoliai bandydavo įsiveržti į Seimo aikštę. Informacijos apie planus brautis prie Seimo sulaukdavome iš anksto, todėl buvome pasiruošę.
Apie vidurnaktį viskas nurimo, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti budėjimą. Visą apsaugą perdavėme policijos pareigūnams. Grįžome į Kauną, persirengėme ir trečią valandą nakties išvykome į Klaipėdą.
Toks pat mitingas sausio 17-ąją buvo suplanuotas ir uostamiestyje. Iš anksto turėjome informacijos, kad ten gali kilti neramumų. Todėl daugiau dėmesio buvo skiriama Klaipėdai, o ne Vilniui.“
S. Umbrusevičius: „Mitingui Klaipėdoje buvo žymiai geriau pasiruošta. Žmonės buvo lydimi tvarkingoje kolonoje. Mitingo vieta buvo aptverta. Todėl ten viskas praėjo labai gerai.“
Kokios klaidos buvo padarytos iki pasitelkiant VST pareigūnus?
J. Zautra: „Viena iš klaidų – neišlaikytas reikiamas atstumas. Teritorija aplink Seimą turėjo būti aptverta. Dar vienas dalykas – informacijos apie gresiančius pavojus trūkumas. Informaciją turėjo surinkti atitinkamos institucijos, bet jos savo darbo iki galo neatliko.
Sunku pasakyti, kodėl taip nutiko. Toks mitingas ir kilusios riaušės Lietuvoje vyko pirmą kartą. Tai buvo iššūkis visoms tarnyboms.“
V. Kisielius: „Iki tol taip pat buvome susidūrę su riaušėmis. Bet tada būdavo aišku, kas yra „blogiečiai“ ir kas yra „geriečiai“. Tokios riaušės vykdavo kalėjimuose, futbolo stadionuose. Šiuo atveju turėjome mišrią minią, kurie buvo aktyviai nusiteikę, bandė įtraukti kitus.
Per mitingą Vilniuje buvo daug žioplių, kurie atvyko tiesiog pasižiūrėti, kas vyksta. Pikčiausia, kad dalis jų atsivedė vaikus. Vyksta riaušių malšinimas, sprogimai, šūviai, o žmonės vedasi vaikus parodyti, kas vyksta.
VST pareigūnams buvo itin sunku, nes reikėjo sustabdyti agresyviausius riaušių organizatorius, bet tuo pačiu turėjo nenukentėti niekuo dėti vaikai, vyresnio amžiaus žmonės.
Tada ginčijosi kiekvienas žmogus, klausinėjo, kodėl jie negali stovėti prie Seimo. Kelis vyresnio amžiaus žmones teko ant rankų išnešti. Jie nesuprato, kad pavojinga būti toje vietoje.“
