Biudžetas vien dėl 3,8 proc. BVP deficito dydžio yra išlaidūniškas. Ne veltui egzistuoja europinės taisyklės dėl deficito dydžio – jį nuolat viršijant, valstybės skolos augimas gali tapti nevaldomas. Dar blogiau, kai deficitas viršijamas ne ekstraordinarioms, laikinoms išlaidoms, o kasdienėms.
Ekstraordinariomis išlaidomis nepavadinsi net gynybos biudžeto, nes jis turės likti aukštas, turbūt ne mažesnis nei dabar ir po 2030 metų. Tai – jau status quo. Kita vertus, nesame vieninteliai: į Mastrichto kriterijų leidžiamą 3 proc. deficitą netelpa keliolika ES šalių.
2027 metų biudžetas yra išlaidūniškas nebūtinai dėl to, kad socdemai spaudžia gazą – labiau dėl to, kad rieda laisva pavara.
Papildomų išlaidų poreikį pučia ankstesni įsipareigojimai, susiję su ta pačia gynyba, išmokų indeksavimu. Palyginti nemaža papildomų išlaidų dalis tenka mokytojams, kuriems įsipareigota kasmet sulyginti atlyginimą su 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio (kadangi vidutinė alga vis dar auga pakankamai sparčiai, tai ir lėšų poreikis didelis).
Pačių socdemų inicijuotos papildomos išlaidos šeimų paketui, statutinių pareigūnų, kultūrininkų ir teisėjų padėjėjų algoms, kitiems biudžetininkams, algą gaunantiems skaičiuojant indeksą nuo bazinio dydžio, – daugiau kaip 250 mln. eurų. Tai yra apie 0,25 proc. punkto deficito, o tai iš esmės reiškia, kad vien ankstesnių įsipareigojimų vykdymas valdžios sektoriui šiandien kainuoja 3,55 proc. deficitą – jau didesnį nei Mastrichto kriterijų leidžiama riba. Tai iš esmės reiškia, kad įsipareigojimų iš anksčiau esame prisiėmę daugiau, nei pavežtų tikrai tvari mūsų dabartinė viešųjų finansų sistema, net ir prieš metus padidinus mokesčius.
Ir visa tai – nepasiūlius nė vienos brangios priemonės kuro kainoms sumažinti.
Biudžeto svarstymas Seime tikriausiai nebus konstruktyvus, kokia dažnai ir nebūna politika. Tai bus naratyvų kova, kur valdantieji aiškins, kad rūpinasi ne tik gynyba, bet ir žmonėmis, bei vykdo ankstesnių valdžių prisiimtus įsipareigojimus, ir kur opozicija aiškins, kad valdantieji elgiasi švaistūniškai, negalvodami apie ateitį, kai augančios skolos aptarnavimo išlaidos vers būsimas valdžias arba didinti mokesčius, arba veržtis diržus. Arba tikėtis stebuklingo biudžeto pajamų surinkimo, bet stebuklai nenutinka visada.
Iš valdančiųjų šioje diskusijoje pasigendu atsakomybės prisiėmimo. Kyla įspūdis, kad išlaidos pučiamos lengva ranka, nenorint priimti nepopuliarių sprendimų augant kainoms skriausti iš viešųjų pinigų gyvenančias visuomenės grupes. Socdemai kuria įspūdį, kad atsakomybės prisiėmimas ir reiškia didesnes išlaidas, nes, suprask, kitaip neįmanoma. Visgi manau, kad, kaip pirmieji peržengiantys deficito Rubikoną, net jei tai vyksta ankstesnių valdžių sprendimų ar poreikio apginti valstybę nuo Rusijos sąskaita, socialdemokratai turi pasakyti, kaip artimiausiais metais smarkiai augsiančią valstybės skolą valdytų ateityje – mažindami išlaidas, atsisakydami kai kurių įsipareigojimų ar didindami pajamas naujais ar didesniais mokesčiais ar kitomis priemonėmis.
Būtų itin sveikintina, jei tokia vizija būtų pristatyta jau šiemet. Būtų bent jau sąžininga, kad tai įvyktų bent per šią kadenciją, vengiant kurti įspūdį, kad sudėtingi sprendimai būsimai valdžiai neatrodytų kaip jos pačios susigalvotas taupymo režimas, kaip kad įvyko po 2008 metų. Norėtųsi raginti socialdemokratus pasiūlyti šią nepopuliarią diskusiją Seimo rinkimų kampanijai, bet nebūkime naivūs – to nebus.
Iš opozicijos šiose diskusijose pasigendu gylio ir alternatyvų. Kalbėti apie išlaidavimą nepasakant, o ką siūlai daryti kitaip, kokių išlaidų atsisakyti čia ir dabar, kurių – vėliau, kaip pasivyti išlaidas pajamomis, turi būti visų, kurie pretenduoja į aukštus politinius postus dabar arba kitose kadencijose, reikalas.
Linkiu kovoti pasiūlymais, o ne naratyvais.
Komentaro autorius: naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
