Kaip trečiadienį pranešė LRT naujienų portalas, R. Matijošaitienė buvo įvardyta pernai kovą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnyje apie Jonavos gatvėje esančiame sklype vykdomus darbus.
Ši žemė 2021-aisiais buvo perduota naujam savininkui paveldėjimo teise ir po trijų mėnesių įsigyta Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujančios teisininkės Simonos Morkūnaitės, o po dvejų metų parduota Š. Matijošaičiui su žmona.
Kaip LRT sakė „Kas vyksta Kaune“ redaktorius Vaidas Pilkauskas, nepaisant portalui palankaus ŽEIT išaiškinimo, R. Matijošaitienė antrą kartą pareikalavo pašalinti jos vardą, tad naujienų portalas galiausia tą padarė.
Tuomet R. Matijošaitienė kreipėsi į ŽEIT ir teismui apskundė iš tarnybos gautą nepalankų atsakymą. Regionų administracinis teismas šį klausimą grąžino ŽEIT svarstyti darkart.
Tarnybai skundą vėl atmetus, R. Matijošaitienės advokatė ŽEIT sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris bylą ketina nagrinėti kitąmet.
Žurnalistų etikos inspektoriaus Dainiaus Radzevičiaus teigimu, redakcija geranoriškai pašalino R. Matijošaitienės vardą, nors to daryti neprivalėjo, nes publikacija susijusi su viešuoju interesu ir parengta veikiant teisėtai.
D. Radzevičius LRT pabrėžė, kad pirmojoje instancijoje laimėjusi tarnyba yra įsitikinusi savo sprendimo teisėtumu ir toliau dalyvaus teismų procese.
Tuo metu R. Matijošaitienei atstovaujanti advokatė Kristina Čeredničenkaitė visuomeniniam transliuotojui atmetė abejones, kad į teismą kreiptasi siekiant įbauginti žurnalistus.
Gynėjos vertinimu, „Kas vyksta Kaune“ pateikti politiko žmonos duomenys nebuvo būtini. Nepaisant to, kad vardą redakcija pašalino, pasak K. Čeredničenkaitės, „tai byla į ateitį“, reikalinga teisiniam aiškumui dėl duomenų viešinimo.
Kaip akcentavo advokatė, nenustatyta pažeidimų dėl straipsnyje aprašyto žemės sklypo, o teismas ir ŽEIT yra konstatavę, kad jos klientė nėra viešas asmuo. D. Radzevičius LRT minėjo, jog R. Matijošaitienė formaliai yra privatus asmuo.
LRT Tyrimų skyrius 2022 metais skelbė, kad per dvi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kadencijas mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas netrukus atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Tuomet V. Matijošaitis BNS teigė, kad tokia informacija yra šmeižtas ir manipuliacija prieš artėjančius 2022 metų savivaldos rinkimus.
Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tema vėl iškilo „Kas vyksta Kaune“ rugsėjo pradžioje paskelbus, kad Š. Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkai, iš gyventojo ir valstybės įsigiję du sklypus Šilainių mikrorajone, po kelių mėnesių žemę pardavė prekybos tinklui „Lidl“ už daugiau nei septynis kartus didesnę sumą.
Pasirodžius šiai informacijai, žemės grąžinimo ir viešųjų pirkimų situaciją Kaune parlamentarai su teisėsaugos ir kitų institucijų atstovais aptarė Seimo Antikorupcijos komisijoje.
Kaip tuomet sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas, užpernai tarnybai atlikus korupcijos rizikos analizę nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesuose, nustatyta, kad Kauno mieste šiuo tikslu suformuotus sklypus įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su Kauno miesto savivaldybe ir Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).
D. Lukauskas taip pat pažymėjo, kad STT matė „nenuoseklią Kauno miesto savivaldybės praktiką“ pažymint preliminariai laisvus žemės sklypus, šios procedūroms savivaldybėje buvo nepakankamai reglamentuotoms, nepatvirtintas laisvos žemės nustatymo derinimas su kitais savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais.
Pasak D. Lukausko, dalis savivaldybei dėl to teiktų pasiūlymų objektyviai tapo neobjektyvūs iš esmės baigus teisių atkūrimo į žemę procesus, o kita dalis pasiūlymų „iš principo“ yra įgyvendinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
