Sąmyšį sukėlusios BK pataisos: kas iš tiesų keičiasi?

Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos nieko nekeičia, nes baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą valstybės paslapties ar informacijos apie privatų gyvenimą atskleidimą buvo nustatyta ir iki šiol, teigia Teisingumo ministerija (TM).

Kaip teigiama teisingumo viceministro Pauliaus Griciūno komentare BNS dėl Seimo priimtų pataisų, kurios numatė baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą ir viešą paskelbimą, tai yra „pavyzdys, kuomet pavienės kodeksų keitimo iniciatyvos sukelia teisinę sumaištį iš esmės neįvesdamos naujo reguliavimo“.

Seimas pataisą priėmė

Šias pataisas įregistravo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisas vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau, ir Seimas ketvirtadienį pataisą priėmė.

Teisingumo ministerijos atstovas kartu pažymi, kad neviešo bylų nagrinėjimo principas išplaukia iš Konstitucijos 117 straipsnio, nustatančio išimtis, kada teismo procesas gali būti neviešo pobūdžio: žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

REKLAMA

Teismas, spręsdamas dėl neviešo posėdžio surengimo, kai kyla klausimas dėl žmogaus asmeninio ir privataus gyvenimo apsaugos, turi atsižvelgti į nagrinėtinas byloje aplinkybes ir kitus reikšmingus aspektus“, – aiškina ministerija.

Nuo viešųjų darbų iki laisvės apribojimo

Kartu atsakyme pažymima, kad ir šiuo metu galiojančios Baudžiamojo kodekso nuostatos numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą valstybės paslapties, komercinės paslapties, informacijos apie privatų gyvenimą atskleidimą bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo.

Pagal BK, tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos, jis baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Tačiau baudžiamoji atsakomybė gresia tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Taip pat kiti BK straipsniai numato atsakomybę už valstybės paslapties ar komercinės paslapties atskleidimą, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo.

Prašė prezidentės užtarimo 

Penktadienį kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, reikšdami susirūpinimą, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.

Seimas ketvirtadienį 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.

REKLAMA

Prezidentė D.Grybauskaitė šias pataisas pavadino gėdingomis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų