Tačiau kodėl žmonės tiki tokiais pasakojimais? Kaip konspiraciniai naratyvai toliau plinta socialinėje erdvė ir tampa informacinio karo įrankiu?
Apie tai su naujienų portalu tv3.lt kalbasi analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto psichologas, docentas Vytautas Jurkuvėnas.
Sąmokslo teorijų šalininkai „žino“, kaip veikia pasaulis
Konspiracijos teorijos – arba, dar kitaip – sąmokslo teorijos – dažniausiai kyla ten, kur egzistuoja tam tikra konkreti realybė. Tai gali būti siejama su vis didėjančiu žmonių poreikiu gauti paaiškinimą dėl skirtingų dalykų, ypač kai pasakojimas yra patrauklus, spalvingas ir kupinas emocijų.
Kaip pasakoja L. Venclauskienė, joms kurti dažniausiai pasitelkiamos įvairios krizės, karai, epidemijos, staigūs politiniai, socialiniai, ekonominiai bei kiti pokyčiai, galintys sukelti nerimą.
„Informacija tokiais laikotarpiais būna neišsami arba prieštaringa, tačiau gali susijungti ir abu veiksniai. Čia į „pagalbą“ ateina konspiracinis pasakojimas ir sudėtinga, prieštaringa tikrovė, kuri viską supaprastina. Teorija pasiūlo labai aišku kaltininką, egzistuojantį tariamą slaptą planą, ir taip „paaiškina“, kodėl viskas vyksta. Tarsi būtų tiksliai žinomas mechanizmas – kaip gali suktis pasaulis“, – nurodo ekspertė.
Pats sąmokslo teorijų atsiradimas gali būti įvairus. Kai kuriais atvejais jos kuriamos sąmoningai – kaip bendruomenės kolektyvinis kūrinys, gimęs iš noro patenkinti tam tikrus poreikius. Vienas iš pavyzdžių – priklausymo bendruomenei jausmas. Jų šalininkai gali jaustis netgi pranašesni už kitus, nes neva tiksliai žino, kas vyksta, ir gali įvardyti „kaltuosius“.
„Neretai būna, kad ištisa socialinė grupė, tikėdama konspiracijos teorijomis, jaučiasi arba save įvardija kaip aukštesnius ar išmintingesnius: kiti žmonės „avys“, kurie nieko nežino“, – komentuoja psichologas V. Jurkuvėnas.
Kai sudėtingas pasaulis telpa į 1 paaiškinimą
Psichologiniu požiūriu, egzistuoja ir tam tikri žmogaus mąstymo poreikiai ir savybės, lemiančios konspiracijos teorijų atsiradimą ar kritinio mąstymo nebuvimą jų atžvilgiu. Tačiau kodėl žmonės patiki konspiracijos teorijomis net tada, kai faktai yra pagrindžiami patikrinta informacija?
Kaip teigia V. Jurkuvėnas, vienas iš veiksnių yra paprastumo poreikis.
„Pavyzdžiui, ekonomikos smukimas. Galime aiškinti per labai sudėtingus dalykus arba per sąmokslo teorijas. Bet tai taip pat gali kilti ir dėl kontrolės poreikio. Mes per tuos aiškinimus jaučiamės geriau suprantantys ir kontroliuotys, kas vyksta aplink mus. Trečia – mes tikime sąmokslo teorijomis, nes jomis tiki kiti – taip priklausome tam tikroms socialinėms grupėms“, – sako VU docentas.
Sąmokslo teorijos neatsiejamos ir nuo noro jaustis išskirtiniu ar būti tuo, kuris žino „daugiau“.
„Kalbant apie sąmoningai sukurtas sąmokslo teorijas, tikriausiai geriausi pavyzdžiai būtų: Sovietų Sąjungos operacija AIDS (kitaip vadinama operacija „Infekcija“ arba „Denveris“ – aut. past.) kuomet buvo aiškinta, kad virusas yra JAV biologinis ginklas. Naujesnis panašus variantas – rusų platinama teorija, jog Ukrainoje yra biologinės laboratorijos, finansuojamos ir kuruojamos JAV. Abiem atvejais Rusijos tarnybos tiek sukūrė, tiek platino šias sąmokslo teorijas.
Kalbant apie COVID-19 pandemijos teoriją, čia yra kiek kitaip. Tai yra natūraliai kilusi situacija, kai sąmokslo teorija susiformavo iš anksto. Taip pat yra ir su 5G – vienas žmogus Uhane galėjo pastebėti diegiamą 5G ryšį, tada jį susieti ir vis daugiau ir daugiau [teorijų] užlipdyti. Taip vis daugiau ir daugiau „įrodymų“ atsirado“, – pavyzdžius pateikia L. Venclauskienė.
„Landsbergių klanas“ ir Sausio 13-oji
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebimas nuolatinis konspiracijos teorijų atsiradimas, išnaudojant žmonių abejones dėl kilusių krizių, susijusių su politika, medicina, karais.
„Tai, ką matome, yra bendras sąmokslo teorijų principas: yra kažkoks „skeletas“, ant kurio nulipdoma „mėsa“, kuri veikia kaip atskiros detalės“ , – sako. L. Venclauskienė.
„Jeigu dabar pasidairytume po Lietuvoje populiarias socialines medijas, matytume žinutes apie sistemos siekį valdyti visuomenę. Paprastai ten nėra įvardyta nei sistema, nei kas to siekia – tai yra kodinė žinutė. Žmonės, kurie jomis tiki, jie tarsi tai supranta“ , – priduria analitikė.
O viena labiausiai Lietuvoje įsitvirtinusių sąmokslo teorijų – nepagrįstas teiginys, kad Lietuvą valdo slapta žydų ir masonų koalicija.
„Kalbama apie Vytautą Landsbergį, kuris dar yra kartais pristatomas arba kaip žydas, arba kaip KGB agentas, tariamai priklausantis slaptai organizacijai, susijusiai su konkrečia veikla. Iš čia yra aiškinami tam tikri Lietuvos istorijos posūkiai“ , – pažymi L. Venclauskienė.
Ir mūsų šalyje taip pat gyvos teorijos, kalbančios ir apie 5G ryšio keliamus pavojus. Dar šią vasarą socialiniuose tinkluose buvo nuogąstaujama dėl dingusių vabzdžių ant automobilių stiklų važiuojant automagistrale.
„Kaip jie (šalininkai – aut. past) teigia, jų nėra, nes jas išnaikino 5G, prikabintas prie lempų žibintų“, – sako „Debunk.org“ analitikė.
Tam tikri elementai elementai klijuojami ir ant Lietuvos istorijos. Kaip pavyzdį L. Venclauskienė pateikia Sausio 13-osios įvykius.
„Apie tai yra sąmokslų lietuviškų, bet daugiausia jos platinamos rusų. Teigiama, kad pati Sausio 13-oji buvo sugalvotas planas Rusijoje, siekiant sukelti neramumus kovoje dėl valdžios“ , – pasakoja ji.
Kitąmet gali padaugėti sąmokslo teorijų
Kalbant apie sąmokslo teorijų prisitaikymą prie naujų įvykių, neatmestina, kad jų gali padaugėti prieš Lietuvoje vyksiančius savivaldos rinkimus 2027-aisiais. Jais galimai gali pasinaudoti Rusijos tarnybos arba pavieniai asmenys, organizacijos, siekiančios naudos.
„Konspiracijos teorijos iš principo yra labai lanksčios – jos neturi baigtinio taško. Tai yra tam tikra sistema, kuri gali įtraukti ką tik nori, o pagrindinė tiesa yra ta pati: visuomenė apgaudinėjama, tiesa slepiama, o už įvykių veikia slapta galinga grupė. Tikėtina, kad ta pati schema liks. Gali būti kalbama apie klastojamus rinkimų biuletenius, o „galinga grupė“ jau gali keistis. Tai priklausys nuo to, kas platins sąmokslo teorijas ar kokiu tikslu. <...>
Per kovidą buvo tas pats – į vieną pasakojimą buvo sukištos sąmokslo teorijos apie vakcinas, mikroschemas, 5G ryšį, farmacijos bendroves. Dabar galime irgi to tikėtis. Keisis tik detalės“, – įspėja L. Venclauskienė.
Kokius žmones labiausiai paveikia konspiracijos teorijos?
Mokslininkai atliko nemažai tyrimų, siekdami išsiaiškinti, kurioms visuomenės grupėms konspiracijos teorijos gali padaryti didžiausią žalą.
Nors tyrimų rezultatai skiriasi, tyrėjai įvardija tuos pačius požymius.
„Galimai žmogaus pažeidžiamumą lemia ne jo demografinė grupė, o situacija, kurioje jis yra atsidūręs. Konspiraciniai pasakojimai yra labiausiai paveikūs tada, kai žmogus patiria stiprų neapibrėžtumą, baimę, socialinę izoliaciją, finansinius sunkumus, kontrolės praradimą tam tikrose srityse. Lygiai taip pat, ir jeigu žmogus jaučiasi neišgirstas institucijų, yra patyręs neteisybę arba neturi aplinkos, kurioje galėtų saugiai aptarti savo abejones“, – vardija L. Venclauskienė.
Vertinant psichologiniu požiūriu, asmeniui, kaip individui, sąmokslo teorijų keliama žala gali būti plika akimi nepastebima, tačiau viską gali liudyti žmogaus veiksmai.
„Yra pavyzdžių, kai žmonės, tikintys sąmokslo teorijomis, atlieka nusikaltimus. Kapitolijaus šturmas yra labai geras pavyzdys, kai žmonės, patikėję sąmokslo teorija atliko labai didelį nusikaltimą. Dalis iš jų kuriam laikui sėdo į kalėjimą“ , – pavyzdį pateikia V. Jurkuvėnas, pažymėdamas, kad žalą asmuo gali kelti ir pats sau arba aplinkai, išlaikydamas nepasitikėjimą institucijomis, kariuomene, demokratija, ypač medicina.
„Tai gali sukelti net dideles problemas visuomeniniu lygiu“, – priduria psichologas.
Riba tarp sveiko skepticizmo ir konspiracinio mąstymo
Bet ar egzistuoja riba tarp sveiko skepticizmo ir konspiracinio mąstymo?
„Kažkuria prasme tikrai egzistuoja sveikas lygis sąmokslo teorijų tikėjimu. Pasaulyje vyksta sąmokslai, ir to niekas neneigia. <...>
Bet truputį suabejočiau, kad konspiracijomis tikintys žmonės yra skeptikai. Neretai žmonės save patys įvardija kaip skeptikus, tačiau dažnai tie, kurie įprastai ir tiki konspiracijos teorijomis, būna ypač neskeptiški sau“, – teigia V. Jurkuvėnas.
Sveikas skepticizmas remiasi faktais, neleidžia sudaryti netikro balanso. Esant įrodymams, skepticizmo lygis gali skirtis, sako L. Venclauskienė.
„Vienu atveju – yra anoniminė arba nepatvirtinta žinutė. Kitu atveju – oficialūs dokumentai, kurių kilmė yra žinoma, patikinimas su įrodymais. Tai svarbu, kad sveikas skeptizmas įvertintų svorį įrodymų arba faktų, kurie yra pateikiami“ , – pažymi ji.
Analitikė taip pat pabrėžia, kad konspiraciniam mąstymui yra būdingas savęs apsaugojimas ir pagrindimas. Priešingai, sveikas skepticizmas leidžia konstruktyvią diskusiją.
„Žmonės, tikėdami sąmokslo teorijomis, paaiškina visą pasaulį. Tai yra jų tapatybės dalis. Jeigu tam žmogui sakys, kad yra neteisus, jis turės paaiškinimą. Pavyzdžiui, kitas asmuo jam taip sako, nes priklauso slaptai grupei. Jie nesivelia į diskusijas, bet iškart atmeta pasakymus“, – nurodo L. Venclauskienė.
Iš esmės sąmokslo teorijos pačios save pateisina, tarsi atmesdamos visą kritiką ar pateiktus patikimus, patvirtintus faktus
Pavojai socialiniuose tinkluose
Nagrinėjant konspiracijos teorijų plitimą, būtina diskutuoti ir apie socialinių tinklų įtaką. Pasak L. Venclauskienės, toks turinys yra palankus jų algoritmams.
„Socialinių tinklų algoritmas nenusprendžia, kur yra tiesa. Jo užduotis yra pasižiūrėti, kas mus ilgiau išlaikys socialinėje platformoje, kas privers įsitraukti. Socialiniuose tinkluose sukurtas turinys dažniausiai yra tam, kad sukeltų stiprias emocijas: baimę, pyktį, pasipiktinimą, nuostabą. Tai priverčia socialinius algoritmus dar labiau iškelti turinį. <...>
Jeigu ta žinutė dažnai kartojasi, kyla pažįstamumo jausmas, o iš to – jausmas, kad žinutė yra tikra, nes dažnai matoma. Todėl priešinga informacija atrodo nepatikima, nes rečiau matoma“ , – sako analitikė.
Vertinant pasaulyje plačiausiai naudojamus socialinius tinklus, „TikTok“ platformos algoritmas agresyviausiai iškelia įvairų turinį, kuris per trumpą laiką yra išplatinimas didelei žmonių grupei.
„Kita vertus, sąmokslo teorijos turi susirasti auditoriją. Kaip žinoma, platforma „X“ yra mėgstama su politika susijusių sąmokslo teorijų šalininkų. Lietuvoje „Facebook“ yra pagrindinė platforma, todėl joje rasime tikriausiai viską“, – teigia L. Venclauskienė.
„Mūsų laukia ilgas kelias, kad kažką padarytume, jog socialiniai tinklai nesudarytų grupuočių, vadinamųjų burbulų, kur žmonės skaldosi“, – antrina V. Jurkuvėnas.
Kaip kalbėtis su žmogumi, patikėjusiu sąmokslo teorijomis?
L. Venclauskienė pabrėžia, kad visiškai sustabdyti konspiracijos teorijų kūrimą ir platinimą yra neįmanoma – jos tarsi užkoduotos žmonių psichologijoje. Todėl reikėtų kalbėti apie tam tikrus žingsnius, kaip sumažinti jų daromą žalą.
„Nepriklausomi tyrėjai, visuomenė vis dar per mažai žino, kaip ir kodėl konkretus turinys yra rekomenduojamas [socialiniuose tinkluose]. Nežinoma ir kaip plačiai jis plinta ir kas jį finansuoja.
Mechanizmo algoritmas nėra niekur užrašytas ir paaiškintas. ES turi skaitmeninių paslaugų aktą, kuris numato, kad didžiosios platformos privalo įsivertinti sistemines rizikas, yra rekomendacijos ir dėl sistemų skaidrumo. Yra užtikrinimas tam tikras duomenų prieinamumas tyrėjams, tačiau jie turi taisykles, bet ne praktinį įgyvendinimo procesą. Tai nėra realios galimybės tirti platformų veikimą“, – teigia „Debunk.org“ vyriausioji analitikė.
Priešingai, visuomenėje švietimas būtų pagrindinis veiksnys.
„Svarbiausia būtų pamatines žmogaus jautimosi ar buvimosi visuomenėje keisti, o tai yra sunkiau nei parodyti, kad žmogus yra neteisus. Turi vykti socialiniai, ekonominiai procesai. <...>
Taip pat prie sąmokslo teorijų plitimo prisideda nuomonių formuotojai – būtų galima kalbėti apie gerąją praktiką. Jie sąmoningai renkasi arba susirenka bendruomenę, kur gina ir demokratinį principą ir informacinį lauką“, – sako. L. Venclauskienė.
Jai antrina ir V. Jurkuvėnas: „Pokalbis turėtų prasidėti ne nuo faktų užpylimo, nes toks pokalbis retai baigsis gerai – niekas nuomonės nepakeis be abipusio pripažinimo, bendros realybės ar bendrų dalykų“.
Apie 40 proc. Lietuvos gyventojų tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis, rodo Kauno technologijos universiteto ir VU tyrimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
