Įsigaliojusi naujoji karinė strategija yra papildyta grėsmių sąrašu, į kurį šalia konvencinių karinių, lokalių ir regioninių krizių, terorizmo grėsmių yra įtrauktos ir informacinės, kibernetinės atakos, energetinio saugumo iššūkiai ir klimato kaita. Dokumente taip pat aiškiai įtvirtinti esminiai gynybos politikos principai, pagal kuriuos formuluojami Lietuvos kariniai tikslai ir jų įgyvendinimo būdai.

Lietuvos karinėje strategijoje numatyti Lietuvos kariuomenės naudojimo būdai, kad būtų įgyvendinti valstybės saugumo ir gynybos politikos tikslai ir pasirengta atsakyti į grėsmes nacionaliniam saugumui. Naująją strategiją, kuri pakeitė nuo 2004 m. galiojusį dokumentą, patvirtino laikinai krašto apsaugo ministro pareigas einanti Rasa Juknevičienė. Strategijai taip pat yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Naujoje Lietuvos karinėje strategijoje, kurią parengė Krašto apsaugos ministerija, pateiktas saugumo aplinkos apibūdinimas, išdėstyti gynybos politikos principai, kariniai tikslai ir jų įgyvendinimo būdai, taip pat įtvirtinti reikalavimai Lietuvos kariuomenei bei pateikti reikalavimai ginkluotosioms pajėgoms.

Lietuvos gynybos visuotinumo ir besąlygiškumo principas bei savarankiškos ir kolektyvinės gynybos derinimo principas atspindi kelerių pastarųjų metų pastangas subalansuoti gynybos politiką ir pajėgumų plėtrą.

REKLAMA

Atnaujinti aštuonerius metus galiojusią karinę strategiją paskatino pokyčiai Lietuvos gynybos politikoje ir saugumo aplinkoje, kurie įtvirtinti 2010 m. priimtoje naujoje NATO strateginėje koncepcijoje ir 2012 m. priimtoje naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje.

Strategijoje apibrėžiant karinius tikslus ir dėstant jų įgyvendinimo būdus, greta kolektyvinės gynybos pabrėžiama ir savarankiškos gynybos reikšmė, pabrėžiama rezervo, piliečių rengimo visuotinei ginkluotai gynybai ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, taip pat mobilizacijos sistemos plėtros reikšmė.

Ši strategija nuo ankstesnės skiriasi ir tuo, kad joje pirmą kartą pateikti reikalavimai visoms ginkluotosioms pajėgoms, kurias sudaro ne tik kariuomenė, bet ir šioms pajėgoms priskirtos Vidaus reikalų ministerijos institucijos, koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai, taip pat kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei. Šios pajėgos būtų suformuojamos agresijos metu užtikrinti valstybės gynybą.  


Rašyti komentarą...
P
PP
2012-11-27 09:33:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvos didžiausias priešas yra jos viduje. Ar karys kritiniu atveju gins valstybę kurioj nėr teisingumo ,kur skriaudžiami jo pasenę tėvai? Svabiausiai kas yr kario galvoje, o atimetinis skaičius dar nieko nereiškia,nutukę ponios.
Atsakyti
0

P
Peckel
2012-11-27 01:08:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
po gruzijos turi kita valstybe pakariauti su rusija,turbut ismus valanda kai lietuva suvels nesamone amerikosu rankomis
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų