Niežai – ypač nemaloni ir varginanti infekcija, kurios užsikrėtimo mastas pastaraisiais metais ūgtelėjo ne vienoje Europos šalyje.
Nerimo žinutės pastarosiomis dienomis šviežiai nuskambėjo iš Estijos. Kaip pranešė šalies visuomeninis transliuotojas, gydytojai skelbia, kad situacija šalyje jau artėja prie epidemijos masto.
„Gydytojai visoje Estijoje praneša apie didelį susirgimų skaičių, kai užsikrečia ištisos šeimos ar žmonių grupės“, – sakė gydytoja Piret Rospu.
Žmogaus niežų erkėmis dažnai užsikrečia darželinukai ir kiti vaikai, todėl šeimos neretai gėdijasi apie tai kalbėti. Vis dėlto niežai nėra nei prastos higienos, nei skurdo požymis. Liga plinta per artimą kontaktą.
P. Rospu ragina tėvus apie įtariamus atvejus informuoti mokyklų slaugytojas ar mokytojus, kad ir kitos šeimos galėtų atkreipti dėmesį į galimus simptomus.
„Nereikia nieko įvardyti ar gėdinti, tačiau tiesos slėpimas taip pat niekam nepadeda“, – pabrėžė ji.
Apsunkintas gydymas
Specialistai įspėja, kad gydyti būtina ne tik užsikrėtusį žmogų, bet ir visus su juo artimai bendravusius asmenis, net jei jie negyvena tuose pačiuose namuose. Tai gali būti auklės, partneriai ar net imtynių komandos draugai.
„Tarpupirščiai yra viena dažniausių vietų, kur aptinkami niežai, todėl užsikrėsti galima net laikantis už rankų“, – aiškino gydytoja.
Daugelis pacientų į medikus kreipiasi tik tada, kai be recepto parduodamos priemonės nepadeda arba simptomai netrukus vėl atsinaujina.
Pasak P. Rospu, kol kas neaišku, kodėl gydymas dažnai būna nesėkmingas. Gali būti, kad erkės tapo atsparesnės gydymui, tačiau neatmetama ir tai, kad pacientai ne visada tiksliai laikosi rekomendacijų.
Praeina daug laiko, kol pasireiškia simptomai
Viena didžiausių problemų yra ilgas ligos inkubacinis laikotarpis. Žmonės dažnai daro klaidą gydydami tik tuos šeimos narius, kuriems jau pasireiškė simptomai, nors kiti gali būti užsikrėtę, tačiau kol kas dar nejausti jokio niežulio.
Niežų erkės įsirausia į odą, sukeldamos stiprų niežėjimą ir būdingą bėrimą. Tačiau jos gali išgyventi ir ant kasdienių daiktų. Drabužiai, patalynė, minkštieji baldai ar vaikų minkšti žaislai turi būti kruopščiai išvalomi, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.
P. Rospu prisiminė pacientus, kurie niežais vėl užsikrėtė nuo neišskalbtos sportinės aprangos, sportinių batelių ar futbolo blauzdų apsaugų.
Pažymima, kad visi artimai su užsikrėtusiuoju bendravę žmonės taip pat turi pradėti gydymą tą pačią dieną, net jei nejaučia jokių simptomų.
Staigiai išplinta, jei liga nekontroliuojama
Niežai jau kelerius metus aktyviau plinta ne tik Estijoje, bet ir kitose Europos šalyse, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Milda Žygutienė ramino, kad situacija Lietuvoje šiuo metu yra stabili ir stebimi netgi mažesni skaičiai nei pastaruosius porą metų.
„Lyginant šių ir 2025, 2024 metų 10-ies mėnesių duomenis, šiemet buvo fiksuota mažiausiai niežų atvejų. Jei pernai jų per minėtą laikotarpį buvo 2906 atvejai, šiemet – 2531.
Tačiau prognozuoti, kaip bus toliau, labai sunku, gali būti įvairiai, pavyzdžiui, kaip atsitiko ir toje pačioje Estijoje“, – kalbėjo specialistė.
Ji pridūrė, kad didžiausias ligos suaktyvėjimas kaip tik stebimas rudenį: „Visus metus stebime stabilius skaičius, maždaug apie 200 atvejų per mėnesį, o po to nuo rugsėjo staigiai – 400. Tai galima sieti su tuo, kad iš lauko daugiau grįžtame į patalpas, glaudesnis kontaktas kolektyvuose.“
Nors ligos sienų neturi, specialistės teigimu, šiuo atveju atstumas ir izoliacija vis tiktai turi didelę prasmę, mat tam, kad žmogus užsikrėstų niežais, reikalingas glaudus kontaktas su sergančiu asmeniu.
Ji nesiėmė spėlioti, dėl ko Estijoje galėjo kilti toks protrūkis, tačiau pabrėžė, kad pavieniai atvejai įprastai nesukelia ryškaus šuolio stebint bendrą sergamumą.
„Čia akivaizdžiai turėtų jau prisidėti kolektyvai. Labai dažnas atvejis, kai niežai plinta mokyklose, kur daug asmenų ir didelis kontaktas.
Pastaraisiais metais jų pasitaiko slaugos namuose, kai serga tiek gyventojai, tiek aptarnaujantys personalas. Jeigu laiku nesusigriebiama, liga nekontroliuojama, tuomet niežai gali stipriai išplisti“, – komentavo M. Žygutienė.
Ligos valdymą apsunkina ir stigma
Pasak pašnekovė, niežai yra valdomi ir priemonės nėra labai sudėtingos, tačiau tai labiausiai apsunkina, jei nėra gydomi visi užsikrėtę asmenys ir prižiūrima aplinka.
„Ligą sukelia erkutė, kuri juda ir gali pakeisti savo buvimo vietą, taip užkrečiama aplinka, daiktai, per kuriuos užsikrečia kiti. Taigi jeigu miegama vienoje lovoje, yra kitas glaudus kontaktas, sukėlėją lengvai galima perduoti“, – sakė M. Žygutienė.
Užduoties suvaldant ligą nepalengvina ir tai, kad niežai visuomenėje vis dar stipriai stigmatizuojami, kitą kartą net bandoma nuslėpti ligą:
„Vis dar yra tokių ligų kaip niežai, pedikuliozė, lytinės infekcijos stigma, kažkaip sunkiai dar apie jas kalbame ir stengiamės to išvengti.“
Nusikasoma iki kraujo
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai žmogus susikrečia pirmą kartą, būna ilgesnis inkubacinis periodas.
„Dar simptomų labai nejaučia, o jau gali platinti ligą. Todėl siekiant efektyviai suvaldyti ligą šeimose arba gyvenant bendrose erdvėse siūloma visus asmenis gydyti vienu metu.
Sėkmės gydant galime tikėtis tik tada, jei sutvarkome aplinką, neutralizuojame sukėlėją ir gydosi visi. Nes jeigu tik vienas gydosi, kitas ne, tai tada gaunasi uždaras ratas – vienam pasveikus suserga kiti, imuniteto šiai ligai nėra“, – konstatavo M. Žygutienė.
Ji priminė, kad ši liga ypač nemaloni – vargina nepakeliamas niežulys, kuris ypač sustiprėja naktį: „Kai kūnas sušyla, tada erkutės suaktyvėja, pradeda judėti. Tai sukelia erzinantį, varginantį niežulį, varginama nervų sistema, nėra jokio normalaus poilsio.
Jeigu tai ilgai trunka, apie nusikasymus nėra ką kalbėti, jie būna iki kraujo, taip galima įnešti antrinę infekciją, jeigu nešvarios rankos.“
Siekiant išvengti susirgimo niežais specialistė patarė pasirūpinti tinkama namų aplinkos bei asmeninių daiktų higiena – drėgnuoju būdu valyti namus, ypatingą dėmesį skiriant dažnai liečiamiems paviršiams: durų rankenoms, klozeto dangčiams, televizoriaus pulteliams, telefonams.
„Ne mažiau svarbu tinkamai pasirūpinti drabužiais, patalyne ir kitais asmeniniais daiktais. Juos reikėtų skalbti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje. Daiktus, kurių negalima skalbti ar lyginti, patariama sudėti į sandarius plastikinius maišus ir kelioms dienoms ar savaitei išnešti į negyvenamą patalpą, pavyzdžiui, balkoną, verandą ar palėpę. Pasak specialistės, be žmogaus organizmo niežų erkės aplinkoje ilgai neišgyvena.
Taip pat svarbu nesidalyti asmeninės higienos priemonėmis – kiekvienas šeimos narys turėtų naudoti atskirus rankšluosčius ir kitus asmeninius daiktus. Bendrose gyvenamosiose patalpose, pavyzdžiui, bendrabučiuose, reikėtų reguliariai valyti ir dažnai liečiamus bendro naudojimo paviršius“, – vardijo M. Žygutienė.
Specialistė primena, kad svarbi ir kasdienė rankų higiena. „Grįžus iš lauko būtina nusiplauti rankas, tačiau vien šios priemonės nepakanka – pastebėjus niežų požymius svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir tinkamai gydytis“, – pabrėžė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



