Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas. Pyktis susimaišęs su ryžtu atkeršyti už prie Televizijos bokšto žuvusius ir sužeistus žmones, tapusiais tokiais pat brangiais, kaip artimiausi giminės. Kaip tik tos nakties išvakarėse kartu su kitais tūkstančiais žmonių vaikštinėjau aplink Parlamentą ir nė neabejodamas ėjau į jį, kai buvo aišku, kad sovietinė karinė mašina savo vikšrais ir automatų buožėmis rengėsi sunaikinti mus, Tautą, pasiryžusią išpuoselėti savo jauną nepriklausomybę.

Tuomet nekilo nė klausimas, ar verta, ar yra prasmė ginti tai, dėl ko šiandien daug ginčyjamės politinėje ar visuomeninėje arenoje. Nė velnio! Buvo verta ir būtų lygiai taip pat verta šiandien, jei aplinkybės vėl pakryptų ta pačia linkme. Tada nė nesuabejodami Parlamento link ar į miškus patrauktų dar daugiau Lietuvos žmonių, nes laisvės ir nepriklausomybės gurkšnis brangesnis už vergystę. Ypač taikliai apie tai prieš kelias dienas pasakė Vytautas Landsbergis. Jo žodžiais, „laisvės paragavusi tauta nebelaižys okupantų batų“.

REKLAMA

Ir nelaižytų tų batų ne tik dėl savęs, o dėl savo vaikų ir anūkų, dėl šalies, kurios žemė mums, Tautai, priklauso nuo neatmenamų laikų. Tauta, tai ne tik lietuviai. Tai ir rusai, lenkai, žydai ir kitų tautybių žmonės, kurie irgi sudaro tą pačią mūsų Tautą. Vienybė štai kur raktas į sėkmę.


Rašyti komentarą...
v
vismantas
2013-01-13 21:10:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Autorius labai tiksliai aprašė tą būseną. Aš ten buvau ir dalyvavau. O piliečiai, kurie už Lietuvą gali nepagailėti savo gyvybės ir yra lietuvių liaudis. Man jie tada buvo broliai. Tai buvo rusų tautybės piliečių, ukrainietis, latvis lietuviai. Pritariu autoriui ir sakau jam Ačiū už straipsnelį.
Atsakyti
-1

v
vidas
2013-01-16 12:42:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pritariu tau Gediminai, mes turėjome atlikti savo pareigą po gėdingo 1940m. Lietuvos kariuomenės nepasipriešinimo.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų