Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.
Jame, be ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą ir kitų suvaržymų, numatyta stabdyti šių valstybių piliečių prašymus ir sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo.
Išimtys būtų taikomos tais atvejais, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.
Įstatymo nuostatos galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.
Siūlo leisti gauti pilietybę
Dėl pilietybės prašymų stabdymo dalis Seimo narių pateikė savo pasiūlymus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo išvis išbraukti šią dalį.
Laisvės partijos frakcija siūlo koreguoti šią įstatymo dalį. Jie siūlo nedrausti prašymus dėl pilietybės teikti Baltarusijos piliečiams, o rusams leisti tuo atveju, kai yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba kai Rusijos pilietis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir yra nustatyta, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Vytautas Juozapaitis taip pat ragina koreguoti šią įstatymo dalį.
Jie siūlo leisti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybę, jei jie natūralizavosi. Tai yra, jei jie pastaruosius 10 metų gyvena Lietuvoje, išlaikė valstybinės kalbos ir Konstitucijos egzaminą, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį.
Taip pat siūloma leisti žmonėms, kurie sudaro santuoką su Lietuvos piliečiams, ir Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę.
Sako, kad sprendimas labiau techninis ir laikinas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Valdas Rakutis sako, kad Vidaus reikalų ministerijos ir kitų tarnybų atstovai signalizuoja, kad prašymų gauti Lietuvos pilietybę iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių yra daug ir nėra galimybės patikrinti, ar jie nėra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Čia yra didžiausia problema, kad negalime susidoroti su informacijos gausa ir prašo vieneriems metams sustabdyti“, – „Žinių radijui“ sakė politikas.
Jis tikino, kad tai labiau techninė, o ne politinė problema.
„Tai tik metams toks sustabdymas“, – teigė V. Rakutis.
Politiko tikinimu, dar bus diskutuojama, kaip būtų galima atskirti tuos Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie visiškai nekelia jokios grėsmės.
„Kreipėsi, kad vaikai dešimt metų augo Lietuvoje, baigė mokyklą, išlaikė egzaminus. Mažai tikėtina, kad juos kažkas čia atsiuntė. Bet yra ir kitokių situacijų. Dėl to ta diskusija pas mus komitete vyks“, – pasakojo V. Rakutis.
Palygino su žydų išskyrimu Holokausto metu
Kitokios nuomonės yra Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius. Pasak jo, noras stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių antplūdį į Lietuvą, Lauryną Kasčiūną ir Agnę Bilotaitę „užnešė smarkiai ant posūkio“.
„Siūlant savitikslius ir reikalingus ribojimus, nebuvo įvertinta, kad Lietuvoje gyvena nemažai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, kurie gyvena čia ne nuo vakar, o gyvena ilgą laikotarpį.
Tokiais ribojimais, atsižvelgiant į teisėtą jų statusą, tie žmonės yra diferencijuojami, siūlomos savotiškos geltonos žvaigždės“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo T. V. Raskevičius.
Per Antrąjį pasaulinį karą nacių persekiojami žydai buvo verčiami nešioti skiriamąjį ženklą – geltonos spalvos Dovydo žvaigždę, kuri tapo kančios simboliu.
Laisvietis stebėjosi kalbomis apie techninių resursų trūkumą, kadangi, anot jo, kasmet rusų ir baltarusių, kuriems suteikiama Lietuvos pilietybė, yra apie 50.
Įstatymą vadina tragedija
Lietuvoje jau 19 metų gyvenantis rusų verslininkas Viktoras Voroncovas tikina, kad įstatymas antikonstitucinis.
„Įstatymo projektas paruoštas žiauriai blogai. Tai yra visiškai ne tokia teisėkūra, kurią aš noriu matyti iš Seimo narių. Kaip mūsų Seimo nariai galėjo balsuoti už įstatymą, kuris aiškiai prieštarauja Konstitucijai? Ar jūs skaitote, ar jūs suprantate, už ką balsuojate?“ – klausė V. Voroncovas.
Pašnekovas apeliuoja į pirminę įstatymo redakciją, kuri metams uždraudžia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę tiems asmenims, kurie tai galėtų padaryti pagal įstatymus.
V. Voroncovui nesuprantamas ir noras apriboti galimybę gauti Lietuvos pilietybę tiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie virš 10 metų gyvena Lietuvoje.
„Tie žmonės septynis kartus praėję VSD tikrinimus. Ir ką mes dabar norime pasakyti? Tie žmonės yra išlaikę valstybinės kalbos egzaminą, išlaikę Konstitucijos egzaminą, žmonės parodė norą gyventi Lietuvoje, parodė norą tapti mūsų šalies piliečiais. Ir ką mes darome? Norime atsukti viską ir pasakyti, kad tarnybos dirbo labai blogai ir mes nepasitikime šiais žmonėmis?“ – samprotavo verslininkas.
„Įstatymas visiškai neparuoštas, tragedija, prieštarauja Konstitucijai ir neturi būti nagrinėjamas“, – apibendrino V. Voroncovas.
Verslininko neįtikina argumentai, kad įstatymas sprendžia techninę problemą, kad valstybė neturi pajėgumų patikrinti visų norinčių gauti Lietuvos pilietybę ar prašančių apsigyventi mūsų šalyje.
„Čia eilinis konservatorių bandymas imituoti darbą, kad jie išgyvena dėl Lietuvos saugumo. Yra Lietuvos kilmės asmenys, kurie pagal Konstituciją gali grįžti gyventi į Lietuvą. Toliau dirba VSD, gali tikrinti metus ar pusantrų, bet žmonės pagal Konstituciją turi teisę grįžti.
Antra dalis šio klausimo – žmonės, kurie gyvena daugiau nei 10 metų. Patikėkite, VSD tuos žmones patikrino jau dešimt kartų ir pripažino, kad jų buvimas Lietuvoje nesukelia jokios grėsmės“, – teigė V. Voroncovas.
Pašnekovas sutiko, kad riboti vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą reikia, tačiau su išlyga.
„Jeigu lietuviška įmonė, mokslo institucija ar koks nors Lietuvos ūkio subjektas kviečia tą žmogų dirbti Lietuvoje kaip aukštos kvalifikacijos darbuotoją. Nes taip stipriname savo ekonomiką ir silpniname Putino ekonomiką. Be abejo, paliekant VSD tikrinimus“, – aiškino V. Voroncovas.
Įstatymas viską suvienodina, nors klausimų daug
„Įstatymai visada viską unifikuoja, supaprastina maksimaliai, nenumato galimų niuansų. Tai yra įstatymų bėda“, – teigia politologas Bernaras Ivanovas.
Jis tikina, kad supranta, jog praėjusiais metais Lietuva susidūrė su masine imigracija iš Rusijos ir Baltarusijos. Pašnekovo teigimu, klausimas turi dvi medalio puses – sunku nustatyti atvykusių žmonių galimą grėsmę nacionaliniams saugumui, tačiau Lietuva yra viešai deklaravusi norą padėti nuo Maskvos ir Minsko režimų bėgantiems opozicijos atstovams.
„Jų lojalumo patikrinti neįmanoma. Tie klausimai, kieno Krymas ar pasakymas, kad Putinas toks ar anoks, tai čia juokas. Čia ne kriterijus. Kita vertus, mes Lietuvoje esame nusiteikę remti opoziciją. <...> Lietuvoje gyvena Cichanouskaja, Baltarusijos opozicionieriai, Rusijos opozicionieriai, Navalno komanda, Michaelas Nacke, žurnalistai.
Mes tarsi išsakėme poziciją, kad juos priimame ir palaikome, leidžiame gyventi. Čia ne pilietybės klausimas, čia teisės gyventi klausimas, bet viskas yra susiję.
Prieštaringa istorija, daug aspektų. Viena vertus, verčia mus būti budriais, reikia valstybės kompetentingo stebėjimo procesų, kita vertus, jei pasirenki padėti su diktatūriškais režimais kovojančius asmenis, reikia juos palaikyti“, – samprotavo B. Ivanovas.
Pašnekovo tvirtinimu, jis supranta, kad valstybei neužtenka pajėgumų „visus susekti, visus sužiūrėti“, kad būtų užtikrinta, kad šalyje, dėl atvykusių Rusijos ir Baltarusijos piliečių, nekiltų papildomų grėsmių.
„Negalima skubėti. Norisi kirsti iš peties, kad būtų greitai ir efektingai, bet čia taip nebūna. Čia sudėtingas klausimas. Manau, kad reikia labai rimtai su ekspertais išdiskutuoti, įvertinti visus galimus variantus ir tada kažkokią strategiją plėtoti“, – dėstė politologas.
Pašnekovo teigimu, nors techninė pusė atrodo paprasta – užverti arba atverti „šliuzus“, lengvo sprendimo nėra, o tą rodo ir kitų valstybių problemos, susijusios su migracija.
„Europos Sąjungos šalys su įvairiais pabėgėliais susiduria daugybę dešimtmečių. „Islamo valstybė“, „Al Kaida“, visokios kuopelės... Ir ką? Mes matome kažkokį efektyvų mechanizmą techninį, kuris padėjo išvengti problemų? Ne, tai agentūrų, policijos, kitų struktūrų kasdienis kruopštus darbas, veikiančios teisėsaugos struktūros, teismai. Tai vienintelis kelias“, – dėstė B. Ivanovas.
Pasak jo, reikia rasti būdą, kaip „atsijoti“ atvykėlius, kurie bėga nuo mobilizacijos, bet yra lojalūs putinizmui ar Lukašenkai, nuo tų, kurie idėjiškai ir vertybiškai yra prieš Kremliaus ir Minsko režimus.
„Jeigu tai pavyks padaryti – gerai. Jeigu ne, tada situacija sudėtinga. Bet visų sulyginti taip pat nereikia“, – tikino B. Ivanovas.
„Mažiausiai, ko norėtųsi, kad mūsų politikai šioje temoje politikuotų ir stengtųsi krautis politinius taškus. Šito labai nesinorėtų“, – pridūrė jis.
Draus įsigyti NT, stabdys vizų išdavimą
Įstatymu siūloma Rusijos ir Baltarusijos piliečiams riboti ne tik galimybę įgyti Lietuvos pilietybę. Ketinama drausti ir įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto. Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva siūloma įstatyme nustatyti, kad „sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų <...> teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje“.
Išimtį norima taikyti tik tiems rusams, kurie turi išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai tam tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija, nes tie žmonės savo šalyje yra persekiojami.
„Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams“, – savo pataisą argumentavo L. Kasčiūnas.
Anot jo, siūloma pataisa leis sumažinti galimas rizikas.
Be to, pagal kitą pataisą ketinama viešai skelbti tas Lietuvos politikų valdomas ar su jais susijusias įmones, bendroves, kurios šiuo metu plėtoja ryšius su Rusija ir Baltarusija.
Šiame įstatyme būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.
Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.
Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.
Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.
Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.
Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.
Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.
