„Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną Aljanso narių, tikėdamasi, kad NATO nepasiektų konsensuso, tai vertindama kaip 5-ojo straipsnio pažeidimą, todėl nesugebėtų laiku ir tinkamai reaguoti“, - sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Alvydas Šiuparis.
Pasak Šiupario, nors Rusiją slegia finansiniai sunkumai, Kremlius didžiausius pinigus skiria būtent karinei jėgai didinti, ir naivu tikėtis, kad ateityje tai keisis. Kremlius esą ieško būdų atsverti NATO pranašumą, todėl Rusijai svarbu susikurti kontroliuojamą erdvę aplink save.
Tokia valstybė yra Baltarusija, to norima ir iš Ukrainos. Tuo metu Valstybės saugumo departamento vadas teigia, kad vis intensyvėja bandymai verbuoti lietuvius, daugėja kibernetinio šnipinėjimo atvejų. Pareigūnai pirštu beda į per mažą žvalgybos institucijų finansavimą. Šiemet jis nebuvo padidintas.
Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio teigimu, žvalgybai užtikrinti trūksta ne tik technikos, bet ir automobilių. Tuo metu politikai toliau ieško būdų gynybai stiprinti ir vėl linksniuoja šauktinius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė, kad šauktinių kariuomenės reikėtų ne penkeriems metams, o visam laikui, tai gerokai padidintų rezervą. Ypač tokią idėją palaiko konservatoriai.
Daugiau žiūrėkite TV3 reportaže.
