Registrų centro duomenys rodo, kad butų, namų, žemės sklypų ir kitų objektų skaičius Rusijos piliečių rankose auga kiekvienais metais – daugiau rusai nuperka būstų nei parduoda. Iš viso Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už 1,2 mlrd. eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vienas butų kompleksas Palangoje su įrengtu baseinu kieme, vaikų žaidimų aikštele, pasak vietos nekilnojamojo turto brokerių, iškilo prieš keletą metų. Gyvenamosios patalpos įdomios ne tik Lietuvos, bet Rusijos piliečiams.
„Šitame komplekse šalia miesto centro turėjau keletą būstų, kuriuos buvo įsigiję rusai, kurie norėjo parduoti. Jis statytas prieš keletą metų. Tokio tipo namuose buvo ne vienas, kuris įsigijo ir norėjo parduoti po to“, – pasakoja „011“ atstovas Romas Perminas.
Rusams pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, daliai Rusijos piliečių įsigytas būstas Lietuvoje tapo galvos skausmu. Mat parduoti jį tapo ne taip ir lengva. Dar 2022 m. septyni Rusijos bankai buvo atjungti nuo SWIFT sistemos, kas apsunkino tarptautinius pavedimus.
Santykiai su Rusijos klientais nutrūko
Problemų pridarė ir Rusijos piliečiams taikomi Lietuvos ribojimai dėl vizų išdavimo. Pasak dalies nekilnojamojo turto ekspertų, santykiai su klientais iš Rusijos nutrūko.
„Mūsų buvę rusų klientai, kurie buvo įsigiję turtą, kas prieš 5 metus, kas prieš daugiau, buvo, kas norėjo parduoti, bet tada įvyko toks momentas, karo negandos. Mes vienijomės su ta ukrainiečių tauta ir buvo konfliktinių situacijų su klientais. Tie santykiai ir nutrūkdavo su klientais, netgi nebepavykdavo kaip padėti jiems parduoti, atsisakydavo mūsų paslaugų“, – teigia R. Perminas.
„Matome, kad yra atvejų, kai stengiamasi atsikratyti to nekilnojamojo turto, jį parduoti. Skelbimų galima matyti pajūryje, Palangoje žmonės, kurie įsigijo labai seniai ir laikė tą turtą, nenaudoja jo“, – kalba nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Tie Rusijos piliečiai, kurie nori atsikratyti nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, kartais būstus parduoda ir mažesne nei rinkos kaina. Rusai aktyviai ieško tarpininkų, kuriuos būtų galima įgalioti Lietuvoje veikti jų vardu.
„Tikrai girdėjau ne vieną atvejį, kur tikrai su nuolaida parsiduodavo ir tam fone, kas turėjo galimybę, turbūt ir parsidavė. Esu girdėjęs iš aplinkinių kolegų, kad bando kažkaip parsiduoti per nuotolį, kažkaip ar atvažiuodami, tai jiems sudėtinga yra. Jie bijo atvažiuoti“, – tikina „011“ atstovas Perminas.
Rusų susifomėjimas NT neišblėso
Sunku ne tik parduoti, bet ir pirkti. Seimas pavasarį pratęsė nacionalines sankcijas, kurios laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems Rusijos piliečiams draudžia įsigyti pastatus, būstus, patalpas, sklypus ar kitus nekilnojamojo turto objektus.
„Negali įsigyti žemės ir su tuo susiję tam tikri dar kiti niuansai. Negalėdami daryti to, jie perka įmones, tai buvo populiariau anksčiau, kai buvo visi apribojimai, tai sumažėjo tokių pirkimų“, – sako M. Statulevičius.
Nors sudėtinga, Rusijos piliečių susidomėjimas Lietuvos nekilnojamuoju turtu neišblėso. Mat nekilnojamojo turto objektų skaičius Rusijos piliečių rankose toliau auga. Nuo 2021 m. gyvenamųjų butų, namų, žemės ir kitų objektų skaičius stabiliai didėja kiekvienais metais ir viršijo 10 tūkstančių objektų.
„Žiūrint paskutinių kelių metų tendencijas, tai yra Rusijos piliečių atžvilgiu nedidelė augimo tendencija. Kadangi bendrai yra tas objektų skaičius augantis, natūraliai ir nekilnojamo turto sandorių skaičius auga“, – teigia registrų centro atstovas Paulius Rudzkis.
„Nori investuoti, išvesti, diversifikuoti, šiek tiek turėti arčiau savo šalies, kur yra šiuo metu gyvenama“, – kalba M. Statulevičius.
Turi turto už 1,2 mlrd. eurų
Rusijos piliečių nekilnojamojo turto pirkimo sandorių skaičius krenta jau keletą metų iš eilės. 2021 m. sandorių skaičius buvo 1400, o 2023 m. nukrito iki 1300. Panašią nedidelio kritimo tendenciją galima matyti ir pardavimo sandoriuose, tačiau per paskutiniuosius trejus metus turto nuperkama daugiau nei parduodama.
Registrų centras aiškina, kad šios tendencijos išlieka panašios net ir atmetus žmones, kurie turi dvigubas Rusijos ir Lietuvos pilietybes.
Šiuo metu Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Tai sudaro kiek daugiau nei pusę procento nuo viso šalies nekilnojamojo turto.
„Didžiąja dalimi, tai yra įsigiję tie žmonės, kurie labai seniai gyvena Lietuvoje. Rusijos piliečių atžvilgiu didžioji dalis sandorių yra senai gyvenančių asmenų, ne naujai atvykusių“, – tikina P. Rudzkis.
Daugiausia NT Vilniuje
Ir rinkos ekspertai nesureikšmina tendecijų, kurios parodo, kad Rusijos piliečių rankose daugėja nekilnojamojo turto objektų.
„Nauji įsigijimai vyksta labai pavieniai, nebent per susijusias įmones, per kitus asmenis, bet tikrai tai nėra masinis reiškinys. Mes esam kažkada vertinę, kad iki kelių procentų tiktais turto turėtojų sudaro žmonių iš trečiųjų šalių iš rytų“, – kalba nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
Rusijos piliečių nekilnojamojo turto sąraše didžiausią dalį sudaro gyvenamieji namai ir butai, daugiausiai turto Vilniaus mieste, toliau rikiuojasi Visaginas, Klaipėda ir kitos vietovės.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Kodėl mūsų valdžia taip nesaugo savo krašto???
