Taip jis žurnalistams kalbėjo viešėdamas Lenkijoje, kur vyksta pratybos „Dragon 2024“, pastaruoju metu kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl teisinių ginti Lietuvą ją užpuolus,
„Aš teisinių apribojimų nežinau. Lenkijos kariuomenės operacinis panaudojimas yra numatytas NATO planuose, tai yra NATO klausimas. Ne mūsų dvišalių (santykių – BNS) klausimas, bet NATO“, – sakė kariuomenės vadas.
„Kiek žinau, aiškiai apibrėžtas Lenkijos ginkluotųjų pajėgų uždavinys ir mūsų teritorijoje, aš nematau čia jokios problemos“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad Lenkija, kaip ir kitos NATO valstybės, vadovaujasi visais Aljanso sutarties straipsniais, tarp jų ir penktuoju.
„Nėra abejonių, kad jeigu reikės, būsime kartu ir bet kur. (...) Ir dėl (karių – BNS) siuntimo jie tikrai bus“, – sakė V. Rupšys.
Pratybų „Dragon 2024“ tikslas – patikrinti sąjungininkų gebėjimus vykdyti atgrasymo ir gynybos užduotis, atremiant potencialaus priešo agresiją prieš NATO šalis ir vykdant kovinius veiksmus, kurie apjungia sausumos, oro ir jūrų komponentus.
Šios pratybos – viena iš sudėtinių šių metų NATO pratybų „Steadfast Defender 2024“ dalių.
Lietuvos kariuomenės teigimu, pagrindinė šių pratybų operacija – NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų perdislokavimas ateinant į paramą Aljanso narei agresijos atveju ir įvertinant karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas.
Pratyboms pasibaigus, jose dalyvavęs Vokietijos padidinto budrumo brigados batalionas nuo kovo 7 dienos tęs mokymus Lietuvos teritorijoje.
Šiuo metu Lenkijoje vykstančiose pratybose dalyvauja Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ pėstininkų brigados žvalgų kuopos būrys su visureigiais JLTV.
Iš viso pratybose dalyvauja 20 tūkst. karių ir 3500 karinės technikos vienetų iš dešimties NATO valstybių.
Minėtos pratybos vyksta Lietuvoje diskutuojant, ar Lenkija dėl savo įstatymų galėtų ginti Lietuvą ją užpuolus.
Premjerė Ingrida Šimonytei praėjusią savaitę pareiškė, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį sakė, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio apribojimo.
G. Nausėda pirmadienį teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos karinės pratybos yra skirtos tam, kad šalys veiktų drauge.
Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Del rinkimu? - ar del prigimtinio durnumo? - ar ozys liepe?
