Neteisia neteikti paslaugų medikai galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jei nėra grėsmės paciento gyvybei arba nėra grėsmės, kad nesuteikus planinės pagalbos tam pacientui reiktų kreiptis skubios pagalbos.
Pagal svarstomus projektus, už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo įžeidimą grėstų nuo 50 iki 300 eurų bauda.
„Ši sistema nėra unikali ar būtų taikoma tik Lietuvoje. Tokią galimybę sveikatos priežiūros specialistai turi daugelyje šalių. Tai išties prisidėjo prie santykių tarp pacientų ir specialistų gerinimo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo pataisų iniciatorė Jurgita Sejonienė.
Atsakydama kritikams ji tvirtino, kad šiuo metu reguliavimas nėra adekvatus, kokias teises ir pareigas turi pacientai ir kokios galimybės ginti savo garbę ir orumą šiuo metu turi sveikatos priežiūros specialistai.
„Manau, kad tai įstatymais nėra iki galo sureguliuota, o visų galimybės turėtų būti vienodos“, – sakė parlamentarė.
Priežasčių siūlo ieškoti giliau
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sakė šią iniciatyvą vertinanti teigiamai, nes pastaruoju metu prieš gydytojus fiksuojama yra daug smurtinių atvejų.
„Tiek pakankamai žiaurių smurto atvejų, tiek jau nekalbant apie emocinį smurtą ir nepagrįstas pacientų pretenzijas. Tačiau nesigilinama į pačias šaknis, kodėl tie žmonės yra agresyvūs ir reiškia pyktį.
„Ši sistema nėra unikali ar būtų taikoma tik Lietuvoje. Tokią galimybę sveikatos priežiūros specialistai turi daugelyje šalių. Tai išties prisidėjo prie santykių tarp pacientų ir specialistų gerinimo.“
Pirmiausia, visa ši sveikatos sistema patiria nuolatinį resursų trūkumą, tai generuoja visuomenės nepasitenkinimą. Kai tuo metu politikai aiškina, kad paslaugos turi būti teikiamos nemokamai, būti aukščiausio lygio, bet tam neskiriame pakankamai lėšų. Pagal finansavimą velkamės Europos Sąjungos šalių gale – maždaug apie 6 proc. nuo bendro vidaus produkto yra skiriama sveikatos sistemai, kai kitose šalyse – 9–11 proc.“ – kalbėjo medikų atstovė.
Jos teigimu, kita problema ta, kad medikai iki šiol nebuvo mokomi minkštųjų technologijų – bendravimo įgūdžių ir to kaip elgtis, kada pacientas elgiasi agresyviai.
Išlaužo baldus, išspardo duris
A. Gerliakienė pasakojo, kad medikai susiduria su smurtu įvairiose srityse. Be to, lyginant su kitais paslaugų smurtas sveikatos sistemoje pasireiškia 16 kartų dažniau.
„Dabar kalbame apie smurtą iš ligonių ir pacientų, žinome atvejį, kai buvo sumuštas greitosios medikas, sulaužytas žandikaulis, žinome atvejį kai Kaune pats medikas sumušė greitosios medicinos darbuotoją už tai, kad nuvežė ne į tą ligoninę. Žinome apie smurtinius atvejus, kada tiesiog yra užpuolami gydytojai, išlaužomi jų baldai, durys išspardomos. Jau nekalbu apie kažkokius užgauliojimus ir grasinimas, kuriuos medikai ne visus net įvardija, nes iš administracijos nesulaukia užtarimo. Taip kad dažniausiai tokie dalykai yra nutylimi“, – kalbėjo LMS atstovė.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs apie šokiruojančias medikų patirtis.
Paklausta, kaip po tokių atvejų patys medikai keičia požiūrį į savo darbą, pašnekovė neslėpė, kad yra ir labai liūdnų to pasekmių.
„Daug kas susitaiko, pakankamai dažnas atvejis, kai yra slopinama alkoholiu ar net narkotinėmis medžiagomis. Tai, aišku, labai blogas reiškinys, bet to negali paneigti. Ypač priėmimo skyriuose yra ypač daug smurto. Taip pat šeimos gydytojų kabinetuose dažnai pasireiškia smurtiniai atvejai“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Užkliuvo formuluotės ir įstatymo taiklumas
Kritikai gi pabrėžia, jog pataisų formuluotė nėra aiškiai apibrėžta ir todėl gali net sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui, esą gydytojai galės pasinaudoti proga ir neteikti gydymo paslaugų pacientui ir dėl kitų priežasčių. Taip pat jiems kliūna įstatyme pateikiamos formuluotės.
„Darbo partijos pozicija yra tokia, kad nepritariame teiktam įstatymo projektui. Viena priežastis yra ta, kad dabartiniuose įstatymuose – tiek Baudžiamajame Kodekse, tiek Administracinių nusižengimų kodekse jau dabar suteikiama galimybę ginti savo garbę ir orumą, gintis nuo psichologinio smurto medikams ir visiems kitiems.
„Jei būtų įrašyta aiškiau, kad kai ligonis kalba necenzūriniais žodžiais, naudoja fizinį smurtą, dar tada būtų galima konkrečiau apibrėžti, o dabar yra labai abstrakčios sąvokos, dėl kurių kyla grėsmė sulaužyti ir tą pačią Hipokrato priesaiką, ir besikreipiantiems žmonėms negauti sveikatos paslaugų.“
Čia kalbama apie atsisakymą teikti gydymo paslaugą. Tai ar ir gaisrininkai, policija, socialiniai darbuotojai galės atsisakyti teikti paslaugas? Kai sakoma, kad medikai 16 kartų dažniau rizikuoja susidurti su smurtiniais atvejais, tai reiktų pabrėžti, kad tai dažniausiai nutinka skubiosios pagalbos teikimo metu. Dabar gi kalbama apie planinę pagalbą, todėl taikoma priemonė yra ir neproporcinga, ir netaikli“, – komentavo Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Jos nurodyta trečia priežastis – neobjektyvūs kriterijai, kurie yra labai išplaukę, subjektyvūs:
„Jei būtų įrašyta aiškiau, kad kai ligonis kalba necenzūriniais žodžiais, naudoja fizinį smurtą, dar tada būtų galima konkrečiau apibrėžti, o dabar yra labai abstrakčios sąvokos, dėl kurių kyla grėsmė sulaužyti ir tą pačią Hipokrato priesaiką, ir besikreipiantiems žmonėms negauti sveikatos paslaugų.“
Toliau galės gydyti
J. Sejonienės siūlymu, dėl definicijų reiktų apsispręsti įstatymo svarstymo metu – ar tai, kas yra asmens garbės ir orumo įžeidimas, turi būti numatyta įstatyme ar poįstatyminiuose aktuose.
„Bet tai nebūtų toks vienintelis įstatymas, kur naudojama tokia definicija, žinome, tas yra ir Administracinių nusižengimų kodekse, ir Civiliniame kodekse be jokio patikslinimo. Tai, nežinau, arba tada reikėtų tikslinti visuose įstatymuose arba paliekame poįstatyminiams aktams. Man atrodo, kad Seimo nariams neturėtų kilti ypatingų klausimų, kas yra garbė ir orumas ir kaip galima nebūtinai fiziniai veiksmais juos pažeisti“, – svarstė parlamentarė.
Ji taip pat tikino, kad net kilus incidentui tarp paciento ir mediko tai neužkirs kelio toliau gydytis ir pas tą patį gydytoją. „Jei yra įvykęs koks incidentas, aišku, turi būti ir liudininkai, darbuotojas, sveikatos priežiūros darbuotojas turėtų informuoti skyriaus administratorių, kad toks faktas būtų fiksuotas. Bet tai neužkerta galimybės pacientui ir toliau gauti sveikatos priežiūros paslaugas pas tą patį specialistą“, – sakė J. Sejonienė.
Padėtų saugos darbuotojai?
Iš klausytojų nuskambėjo ir dar vienas pasiūlymas – kodėl didesnio saugumo medikams negalėtų garantuoti saugos tarnybos?
„Pritariu paskambinusiam, kad šiuos dalykus galima spręsti kitais būdais – pagerinti apsaugą, pagerinti galimybes įrodyti garbės ir orumo įžeidimą, įrodyti smurtą ir kitus dalykus. Bet priemonė leisti atsisakyti gydyti yra ir perteklinė, ir netaikli“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
J. Sejonienės manymu, apsaugos darbuotojai daugiau galėtų užtikrinti prevenciją, tačiau dabar dažnai jie kviečiami tik jau kažkam įvykus.
„Stebėjimo kameros dabar yra įrengtos tik priėmimo skyriuose, dėl to ir turime užfiksuotus atvejis. Kai kurios įstaigos turi sudariusios sutartis su apsaugos įmonėmis, bet paprastai nėra galimybė, kad šie darbuotojai patruliuotų sveikatos priežiūros įstaigose visą laiką, paprastai jiems skambinama jau įvykus incidentui.
Tačiau vėlgi jų galimybės panaudoti kažkokius fizinius veiksmus prieš agresyviai nusiteikusį pacientą yra labai ribotos, todėl dažniausiai dar tenka kviesti ir policiją. Bet, neneigsiu, jei sveikatos priežiūros įstaigos surastų lėšų įdarbinti kažkiek etatų apsaugos darbuotojų, tai daugiau būtų prevencinė forma, nes darbuotojas su uniforma jau veikia sutramdančiai“, – kalbėjo Seimo narė.
