Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 sakė, kad bus siekiama moksleivius supažindinti su saugumo aplinka. „Tiesiog supažindinti su Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, su kariuomenės vaidmeniu, įvairiais būdais, kaip užtikrinti saugumą šalyje“, - komentavo ministrė.
Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas teigia, jog tokio pobūdžio pamokos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą. „Tai yra mūsų esminė atgrasymo strategijos dalis“, - sakė viceministras.
„Tas jaunimas, kuris auga, turi būti pilietiškai, istoriškai, gynybos prasme, saugumo prasme angažuoti“, - mano G.Jeglinskas.
Anot jo, tai bus ne privalomas, o pasirenkamasis dalykas, todėl nuo mokyklos direktoriaus priklausys, kaip tokios pamokos atrodys.
„Tokie dalykai, kaip sustabdymas emigracijos, gal netgi prisidės prie to“, - komentavo viceministras.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad tokios pamokos ilgainiui galėtų virsti privalomomis, nors verta patikrinti, kaip į jas reaguos moksleiviai. Parlamentaras teigia, kad privalu jau vyresnėse klasėse žinoti, kokios saugumo problemos jaudina Lietuvą.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia, jog ginklu šiais laikais tampa ne tik kinetinės grėsmės, bet ir priešiška propaganda.
„Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus gebėtų kritiškai vertinti pateikiamą informaciją, atskirti melą, kuriuo siekiama supriešinti visuomenės grupes, tautines bendrijas, bendruomenes“, - TV3 sakė V.Bakas.
„Tai nėra iliuzija. Mūsų šalis yra propagandos objektas, todėl svarbu dirbti keliomis kryptimis. Viena vertus, mes sėkmingai garsėjame tarp NATO partnerių kaip gebantys dekonstruoti tas vadinamas melagingas naujienas, visuomenė atspari joms čia ir dabar, bet labai svarbu, kada formuojami visokie istoriniai naratyvai, yra menkinamas valstybingumas, mūsų valstybės pasiekimai, žmonės jau mokyklose galėtų įgyti gebėjimų ar bent jau žinių, kad tokie procesai vyksta, kaip juos atpažinti, kaip juos kritiškai vertinti“, - mano parlamentaras.
Per komitetų posėdį Seime trečiadienį aptartos priešiškos propagandos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir būdai su ja kovoti.
Informaciniu saugumu Lietuvoje ypač susirūpinta po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo teikti paramą separatistams rytų Ukrainoje.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
