Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors naujoji valdžia atsargiai kalba apie greitus mokestinius pakeitimus, vienam sprendimui jau klojama dirva – automobilių taršos mokesčiui. Simonas Gentvilas tikina, kad dabartinis registracijos mokestis yra ydingas, o iš naujo mokesčio surinktos lėšos galėtų sukurti naują žalią alternatyvą. Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iš pradžių išsigandę ir mažesnę „blogybę“ pasirinkę politikai turėtų žengti kitų Europos valstybių pramintu taku.

Nors naujoji valdžia atsargiai kalba apie greitus mokestinius pakeitimus, vienam sprendimui jau klojama dirva – automobilių taršos mokesčiui. Simonas Gentvilas tikina, kad dabartinis registracijos mokestis yra ydingas, o iš naujo mokesčio surinktos lėšos galėtų sukurti naują žalią alternatyvą. Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iš pradžių išsigandę ir mažesnę „blogybę“ pasirinkę politikai turėtų žengti kitų Europos valstybių pramintu taku.

REKLAMA

Registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius Lietuvoje taikomas registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.

Mokestis taikomas keletu atvejų. Pirma, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, registruojant naują ar įvežtą iš užsienio. Taip pat, kai keičiasi automobilio valdytojas, pavyzdžiui, prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui nuomos pagrindu. Mokestis yra mokamas ir tuomet, kai po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo.

REKLAMA

Dabartinis mokestis ydingas

Visgi kandidatas į aplinkos ministrus, Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas, jei taptų ministru, siūlytų šį mokestį keisti.

„Mes turime kalbėti, kad šis mokestis turi būti už taršą. Kad jis turi būti ne biudžeto pajamų mokestis, o tam, kad kurtų alternatyvą ir jį turi mokėti visi teršėjai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo S. Gentvilas.

Pasak politiko, dabar galiojantis registracijos mokestis yra ydingas, nes daug gatvėse važinėjančių taršių automobilių jo net nemoka. S. Gentvilo teigimu, automobilių mokestis turėtų apmokestinti išmetamą taršą, o ar tai būtų metinis, ar mėnesinis mokestis, pasak politiko, galima diskutuoti.

„Trečdalį Lietuvos emisijų sukelia transportas. Ir mes turime turėti efektyvų mokestį, kuris skatintų gyventojų pasirinkimus, kad jie keistų automobilius į mažiau teršiančius. <...> Registracijos mokestis labai mažai motyvuoja vykdyti ekologinius pasirinkimus“, – įsitikinęs S. Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Nori kurti ekologišką alternatyvą

Kandidato į ministrus teigimu, iš automobilių mokesčio surinkti pinigai turėtų būti skiriami ne bendram biudžetui finansuoti, o sukurti alternatyvą gyventojams.

„Tais pinigais gali būti finansuojamas ir viešasis transportas. Iš šio mokesčio surinktomis lėšomis galime iškelti ambiciją, kad 2025 metais visų Lietuvos miestų viešasis transportas būtų vien elektrinis.

<...> Negalime pasakyti regionų gyventojams, kad dabar mokėsite didžiausią mokestį, bet mes neužtikrinsime jums viešojo transporto alternatyvos ar subsidijos įsigyti mažiau taršų automobilį. Kiekvienas mokestis, kuris liečia taršą, jis turi padėti žmonėms persėsti į ekologiškesnę alternatyvą arba pakeisti gyvenimo būdą į tvaresnį“, – dėstė liberalas.

Nors valdantieji kalbėjo, kad staigių mokestinių padarymų nedarys, S. Gentvilas tikino, kad naujasis mokestis galėtų atsirasti jau 2021 m.

Politikai bijojo išgąsdinti žmones

„Lietuviams nereikia išradinėti stebuklų“, – naujienų portalui tv3.lt sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, iki tada, kai buvo nuspręsta įvesti automobilių registracijos mokestį, Lietuva buvo tarp kelių Europos šalių, kurios išvis neturi jokio automobilių apmokestinimo. T. Povilauskas pasakoja, kad šalys dažniausiai ir renkasi tarp dviejų apmokestinimo rūšių – registracijos arba metinio automobilių mokesčio.

„Kas yra pageidaujama ir kas dažniausiai yra įgyvendinama pagal Europos Komisijos reikalavimus, tai kad tas automobilio mokestis būtų susietas su automobilio tarša“, – teigė pašnekovas.

T. Povilausko nuomone, Lietuvos valdžios sprendimas rinktis registracijos mokestį galėjo būti nulemtas politinių sumetimų.

„Kai tu apmokestini registraciją, mažiau žmonių patiria mokesčio naštą. Europoje yra dažniau, kad registruojant tik naują automobilį, lietuviai padarė, kad tiesiog bet kurį perregistruojant automobilį tenka susimokėti tą mokestį. Šuo keliu buvo nueita todėl, kad jis mažiau paliečia gyventojus trumpuoju laikotarpiu.

Normalu, kad nenorėta išgąsdinti žmonių, nes, kai įvedi metinį mokestį, tai natūralu, kad visi moka. Buvo pagrindinis klausimas, ką daryti su pensininkais, su mažesnes pajamas gaunančiais. Artėjo rinkimai, nenorėta pernelyg išsišokti“, – samprotavo T. Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomisto teigimu, daug dažniau Europoje yra taikomas metinis automobilio mokestis, kas, T. Povilausko nuomone, yra pakankamai teisingas sprendimas.

„Tik atsiranda problema, kaip šitą sprendimą prastumti politiškai, nes jis yra sudėtingas. Turi išspręsti tą klausimą, ką darysi su labiausiai socialiai pažeidžiamais gyventojais ir kaip parduosi tą idėją, kad visi moka tą automobilio taršos mokestį, kuris priklauso nuo automobilio taršos.

<...> Žiūrėsime, ką ta nauja valdžia sugalvos. Tas sprendimas turėti metinį mokestį logiškas. Tačiau klausimas, ko mes norime? Jei tik norime pasirodyti prieš Europos Sąjungą, kad mes tokį mokestį turime, tai greičiausiai tas mokestis būtų nedidelis ir nieko nekeičiantis. O jeigu norėsime, kad jis būtų kažką keičiantis, kad žmonės rinktųsi mažiau taršius automobilius, jis turi būti didesnis“, – aiškino T. Povilauskas.

Ekonomistas siūlė pasižiūrėti ir į kitų valstybių patirtis, pavyzdžiui, kaimyninės Latvijos, kurioje metinis automobilio mokestis yra santykiniai nemažas.

REKLAMA
REKLAMA

„Klausimas, kaip tuos surinktus pinigus įdarbini, kaip juos panaudoji, skleisdamas visą žalumo idėją. Svarbiausia, kad tuos pinigus, kuriuos surenki, panaudotum protingai ir logiškai. Jeigu tam tikra subsidija neveikia, ieškai kitų variantų, kaip tuos pinigus panaudoti, aišku, kad tai būtų susiję su aplinkos apsauga“, – teigė T. Povilauskas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje surenkama gerokai mažiau mokesčių. Mūsų šalyje jie nėra maži, tačiau daugybė lengvatų ir jų slėpimas lemia, kad jų nesurenkama daugiau. Vis dėlto jau artimiausiu metu turėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri per pusmetį pateiks siūlymus, kaip šią situaciją pakeisti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų