• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Verslininko, vieno iš Lietuvos startuolių organizacijos „Švietimas numeris vienas“ nario, Roberto Dargio teigimu, Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Estijos, kuri dar 1995 metais ėmė tobulinti ir šiuo metu turi puikios kokybės švietimo sistemą. R. Dargis pateikia organizacijos „Švietimas numeris vienas“ išsikeltus ir jau pradėtus vykdyti planus. Verslininko teigimu, ši organizacija spręs itin opius švietimo klausimus ir rengs geresnį direktorių paruošimą. 

Verslininko, vieno iš Lietuvos startuolių organizacijos „Švietimas numeris vienas“ nario, Roberto Dargio teigimu, Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Estijos, kuri dar 1995 metais ėmė tobulinti ir šiuo metu turi puikios kokybės švietimo sistemą. R. Dargis pateikia organizacijos „Švietimas numeris vienas“ išsikeltus ir jau pradėtus vykdyti planus. Verslininko teigimu, ši organizacija spręs itin opius švietimo klausimus ir rengs geresnį direktorių paruošimą. 

REKLAMA

Apie tai, kuo estai pranašesni už mus ir kuo „Švietimas numeris vienas“ organizacija padės Lietuvos švietimui, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su verslininku Robertu Dargiu.

REKLAMA
REKLAMA

Iki rugsėjo 1d. liko vos kelios dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, kad trūksta 500 mokytojų. Kaip vertinate tokią situaciją?

REKLAMA

Vertinu blogai, bet ne vakar sužinojom, kad taip yra. Apie mokytojus tyrimai atlikti jau seniai, tad skaičiai buvo žinomi jau seniai. Klausimas, ką mes padarėm, kad pakeistume esamą situaciją?

Grįžkime keletą metų atgal, kada buvo uždaromas Lietuvos edukologijos universitetas ir kai buvo jungiama pedagoginė dalis su Vytauto Didžiojo universitetu, tuo metu buvo skiriama didžiulė suma, net 77 milijonai. Buvo teigiama, kad bus pereita prie kokybiškai naujo mokytojų ruošimo, sudėliojamos paskatos studentams, kad jie mokytųsi, kad jie rinktųsi tapti mokytojais po mokyklos baigimo.

REKLAMA
REKLAMA

Deja, jokių tyrimų, kas iš to išėjo, nėra. Tai tik demonstruoja, kad kalbos skiriasi nuo darbų. Taip pat tai demonstruoja, kad valstybėje švietimas dar netampa vienu iš svarbiausių darbų. Ir aš manau, kad mūsų valstybė, ypač žiūrint į ateitį, kiek didėja pensinio amžiaus žmonių, kiek mažėja gimimų skaičius, mes neturime pasirinkimo, kaip susikoncentruoti į švietimą, kad mūsų žmonės, baigę universitetus, galėtų įsilieti ekonomikos kūrimą ir augintų ekonominį pyragą didesniu greičiu nei šiandien.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką jūsų organizacija siūlo?

Pirmas, vienas svarbiausių darbų – padaryti eksperimentą ir pereiti prie pradinio ugdymo šešių klasių. Kitaip tariant, ne keturių, bet šešių klasių pradinis ugdymas. Tai leistų vaikams truputėlį ilgiau pabūti su auklėtoju, kuris gali jam skirti daugiau dėmesio. Žinoma, 5 ir 6 klasėse atsiras dalykinių pamokų daugiau, bet iš esmės vaikui sukursime geresnę aplinką. Su 4 savivaldybėmis esame aptarę šį eksperimentą nuo 2026 metų rudens. Žinoma, tam reikia paruošti mokytojus bei finansavimą. Aš manau, kad ši iniciatyva yra sveikintina ir turėtų duoti rezultatų.

REKLAMA

Kitas dalykas – duomenų atvėrimas „Švietimas numeris vienas“ iniciatyvoje. Tai yra, kaip atrodo egzaminai, kur skiriamas finansavimas, kokias pasėkmes duoda investicijos, kiek mes išleidžiame infrastruktūrai, mokymui ir panašiai.

Sekanti iniciatyva, kuri labai yra svarbi – mokyklų direktorių ugdymas. Tai dar viena „Švietimas numeris vienas“ iniciatyva. Mes esam sukūrę mokymo programas direktoriams, kad tobulintume jų lyderystės įgūdžius. Šios programos veikia savaitgaliais – direktoriai atvažiuoja į paskaitas, į mokymus.

REKLAMA

Kaip jūs manote, ar įmanoma ko nors pasiekti švietime?

Pasiekti visada įmanoma, jeigu pradedi ką nors daryti. Šioje vietoj svarbus momentas yra suprasti, kad švietimas yra mūsų pagrindinis uždavinys. Iš to išsivysto valstybės atsparumas, pasirengimas gynybai, mūsų talento atskleidimas. Reikalinga, kad švietimas politikų lūpose būtų numeris vienas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš to mes galėsime ir pritraukti aukštos pridetinės vertės investicijų kūrimą. Nereikėtų keisti švietimo plano kas 4 metus, ir duoti bent 10–12 metų, kad pamatytume rezultatą. Estai tą padarė 1995 metais ir jų švietimo kokybė šiandien yra visiškai kitoj orbitoj. Tad turime pasirinkti tinkamus pavyzdžius.

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

REKLAMA
estai neturi Landsbergio ir Ko
estai neturi Landsbergio ir Ko
Pas mus pradėjo viską griauti, o sukurt neneša makaulės. Pamėgdžiojo tą, pamėgdžiojo kitą ir per dešimtmečius padarė tokią mišrainę, kad dabar jau patys neatsirenka. Tas pats švietime, tas pats sveikatos apsaugoj, tas pat gynyboj, tas pats ekonomikoj. Baisu, vieni nemokšos, bet arogantiški - "padarysim viską naujai".
Kai statybų asas pereina į švietimą tai...tikrai matau problemą.Bet tačiau...dabar tampa " mada" nusimaudyti apie viską ir kartu apie nieką.Gal p.R.Dargiui vertėtų užsiimti tuo ką supranta geriausiai ir kai Lietuvoje pradėsime dirbti ,išmanyti tai ką žinome - suprantame geriausiai,tai...tada ir turėsime v( V) alstybę didžiąja raide.
dergis - ištikimas PEDOpartijos draugelis dievagojasi dėl apverktinos LT švietimo situacijos. Trololo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų