„Niekas nesame apsaugoti, kiekvieną dieną turime grėsmių. Mes maksimaliai dėsime visas pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai. Tai, kad turime kibernetines atakas, dronus atskrendančius, įvairių provokacijų, dezinformacijų – tai yra pagrindinė kaltė Rusijos agresijos, nukreiptos ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europą“, – penktadienį Akmenės rajone žurnalistams komentavo I. Ruginienė.
„Mes, kaip šalis, ne veltui ne tik finansuojame, bet ir turime pasivyti laiką, kurį praradome per pastaruosius 20 metų, kada dėjome prioritetus į kitas sritis. Dabar, kad ir kaip būtų sunku, formuojant biudžetą ir planuojant darbus prioritetas bus nukreiptas į saugumą“, – tęsė ji.
Gynybos biudžetas
Valstybės gynimo taryba (VGT) pernai lapkritį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso sudaro 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.
VGT pernai sausį taip pat nutarė iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP.
