Laima AGANAUSKIENĖ
Sekmadienį pasibaigė 12 dienų trukusi „Robinzonų“ stovykla, kurioje per 60 moksleivių keliavo dviračiais ir gyveno ekstremaliomis sąlygomis – be mobiliųjų telefonų, ausinukų ir kitų šiuolaikinių technologijų.
Tokią išgyvenimo stovyklą Radviliškio Lizdeikos gimnazijos sporto klubas „Startas“ organizavo septintą kartą.
„Mes – ne mamos vaikai“
61 „robinzonas“ iš Radviliškio, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Kelmės, Raseinių, Druskininkų sėdo ant dviračių ir išvyko į išgyvenimo žygį birželio 19-ąją.
Skanduodami šūkį „Mes – ne mamos vaikai, mes – robinzonai“, vaikai atidavė savo mobiliuosius telefonus juos išlydėti susirinkusiems tėvams ir sėdo ant dviračių tvirtai žinodami, kad bemaž dvi savaites jie gyvens be kompiuterių, ausinukų, negirdėdami nei draugų, nei artimųjų balso, kad klausys tik juos visur lydinčio vado J. Varkulevičiaus.
Tėvai irgi iš anksto žinojo, kad apie savo vaikus galės sužinoti tik pasiskambinę stovyklos vadui, o pamatyti – tik birželio 30-ąją, pasibaigus dviračių žygiui. Tiesa, kiekvieną vakarą bet kuris neištvėręs neįprasto gyvenimo galėjo sėsti į stovyklautojus lydėjusį automobilį ir grįžti pas tėvus.
Gyveno be civilizacijos malonumų
Kone dvi savaites 13-16 metų mokiniai dviračiais keliavo po Radviliškio, Kelmės ir Raseinių rajonus, kasdien numindami apie pusšimtį kilometrų. Kiekvieną dieną jie griežtai vykdė vado komandas ir gyveno pagal iš anksto numatytą dienotvarkę.
Nuo civilizacijos atskirtų „robinzonų“ kiekvieną dieną laukė maudynės ežere, nes vienas iš stovyklos tikslų buvo išmokyti vaikus plaukti. Kasdien vaikai įgydavo naujų patirčių, susitikdavo su naujais žmonėmis, lankė istorijos, religijos, architektūros paminklus.
Vaikai pabuvojo Šiaulėnuose, Šiluvoje, Tytuvėnuose, apžiūrėjo šių miestelių bažnyčias, Lyduvėnuose lipo ant aukščiausio geležinkelio tilto, dalyvavo karinėse pratybose ir kitokiose nekasdienėse atrakcijose.
Stovyklautojai mokėsi teikti pirmąją medicininę pagalbą, šokti, kepti duoną, rišti vantas, orientuotis miške naktį. Gimnazijos pedagogai vedė vaikams integruotas pamokas miškuose ir pelkėse.
Anot stovyklos, kurioje kasmet dalyvauja vis daugiau moksleivių, organizatorių, projektas „Robinzonai“ – priešprieša privalomam mokymuisi. Užsiėmimai čia neformalūs ir kartu išsiskiria ugdomuoju turiniu.
Stovyklautojai žygio metu susipažįsta su kraštovaizdžiu, istorinėmis bei kultūrinėmis vietomis, įgyja savarankiškumo įgūdžių, išmoksta sugyventi su gamta, gerbti tėvus ir vertinti jų pastangas, sužino, kad ir šiais laikais galima išgyventi be kompiuterio ir mobiliojo telefono, „prisijaukina“ dviratį.
Stovyklos rengėjų įsitikinimu, jei vasaros vaikų užimtumo programos būtų tinkamai parengtos ir vykdomos, nereikėtų tiek lėšų įvairioms prevencinėms programoms.
