Birželio 7 dieną įvyks jau antrieji Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkėjai balsuos dėl 2009 – 2014 metų kadencijos EP europaramentarų iš Lietuvos mandatų paskirstymo.
Atsiradus naujoms Europos Sąjungos narėms, jų išrinksime vienu mažiau nei prieš penkerius metus – tik dvylika.
Didžioji dalis partijų jau parengė bei paskelbė kandidatų į EP sąrašus. Ko nepasakysi apie rinkimų programas. Tos, kurios paskelbtos, pasižymi nekonkretumu. Taip vadinamų “ekspertų” paruoštuose tekstuose dažnai jaučiamas akademiškumas ir atotrūkis nuo kasdienio gyvenimo realijų. Dažnos partijos interneto tinklapiuose neaptiksi net užuominos į Europos Parlamento rinkimus.
Šalies partijų kandidatų sąrašai margi, užpildyti dabartiniais bei buvusiais seimo nariais, ministrais, galima sakyti – politinių partijų elitu. Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų ir centro sąjungos sąrašus į kovą veda patys partijų lyderiai. Ar tai nėra priešrinkiminis triukas? Ir pasibaigus rinkimams ir gavę išsvajotus mandatus, šie užleis savo vietą esantiems žemiau, kaip jau yra buvę?
Galima suprasti Rolandą Paksą. Jį politinis elitas izoliavo bendru sutarimu. Taip antivirusinėse programose kompiuteriniai virusai yra patalpinami į atskirą “dėžutę” ir izoliuojami. Tik neaišku, kas iš šios istorijos dalyvių yra politikos virusai. Mano nuomone – visi klanai būtent tokie yra. Tik dar neatsirado sveikos jėgos, kuri galėtų pritaikyti šiam valdžios ir įtakos ištroškusiam gaivalui politines antivirusines programas. Jei R. Paksas bus išrinktas ir pradės dirbti Europos parlamente, tai tik dar kartą pasauliui ir pirmiausia mums patiems parodys Lietuvoje sukurtos vadinamos “sistemos” absurdiškumą. Nes kartu su R. Paksu antivirusinėje “dėžutėje” turėtų sėdėti ir daugelis jo kaltintojų. Bet nesėdi.
Kaip partijoms iš Briuselio ruošiasi vadovauti Viktoras Uspaskichas ir Artūras Zuokas, išlieka mįsle. Beje, ir kitų dabartinių Seimo narių kandidatavimas kvepia rinkėjų išdavyste. Rinkėjai jais pasitikėjo ir pavedė atsakingą darbą – atstovauti žmonių interesams Seime. Praėjo tik pusmetis ir šie, metę pradėtus darbus, išsirikiavo į eilę ragauti skalsios europarlamentaro duonos. Atsakingi politikai to daryti neturėtų.
Įspūdingą nuopolį praėjusiuose Seimo rinkimuose patyrusi Naujoji Sąjunga (socialliberalai), matyt, susiprato, kad nebenori gauti dar vieno rinkėjų niukso į gerą vietą. Todėl rinkimuose nedalyvaus. Atseit, pavėlavo dokumentus pateikti Teisingumo ministerijai. Po to susirinkę tautai apskelbė, kad į rinkimus neis, nes iš Europarlamento – jokios naudos. Tačiau “visas jėgas sutelks į Lietuvos žmonių interesų gynimą šalyje”. Jau per vėlu, ponas Paulauskai, jūsų, kaip pirmųjų populistų “su stažu”, vieta jau užimta. Nes gera vieta tuščia nebūna.
Socialliberalų politinis ciklas baigėsi, Seime jų vietą užėmė Tautos prisikėlimo partija, pretenduojanti ir į europinius mandatus.
Net nedidelė partija “Lietuvos kelias” išsiruošė į mandatų medžioklę, paskelbusi, kad partijos sąrašuose bus įrašyta ir dabartinė europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė. Ši puolė neigti. "Teiginys, jog M. Starkevičiūtė į EP rinkimus eis su "Lietuvos keliu", neatitinka tikrovės, prašome paneigti", - sakoma M. Starkevičiūtės biuro laiške. Tai šiek tiek primena piliečio O.Benderio siekį paneigti laikraščio žinutėje buvusią informaciją, kad jis patekęs po vežimu “tik lengvai išsigando”. “Aš visiškai neišsigandau, prašau paneigti”, teigė Didysis Kombinatorius.
Kita dabartinė europarlamentarė Ona Juknevičienė į EP rinkimus eis su Lietuvos centro partija. Balsuotojas.lt paskelbė interviu su šia politike. Atvirai pasakius, liko didelių abejonių, kaip gali būti suderintas O. Juknevičienės eurooptimizmas ir Centro partijos deklaruojamos vertybės.
Europarlamentarė bandė įrodyti, kad čia viskas gerai. Paklausius partijos lyderio R.Ozolo pasisakymų apie “aksominę okupaciją”, taip tikrai neatrodo. Štai kalba Signataras R.Ozolas: “Europos Bendrija, vėliau modifikuota į Europos Sąjungą, mus pasiglemžė iškeldama įsipareigojimus, nukreiptus prieš nacionalinės valstybės kaip savarankiškos valstybės veikimą. ... To dar nebuvo per visą tūkstantmetę bandymų mus pajungti istoriją”.
O čia kalba europarlamentarė Ona Juknevičienė: “Euroskepticizmas man nebūtų priimtinas. Norėčiau, kad ES būtų vieninga, nes tuomet ji yra stipresnė. Jei esi susiskaldęs – esi silpnesnis.”
Dabar nebandysime aiškintis, kuris iš jų teisus. Matyt, abu savaip teisūs. Tačiau kyla vienas klausimas: kaip tokios skirtingos pasaulėžiūros gali tilpti vienos partijos rinkimų sąraše?
Tokie nesusipratimai suteikia šiems, kol kas pilkiems, rinkimams bent šiokių tokių spalvų. Tuo pačiu parodo, kaip formuojami partijų sąrašai.
Apmaudu, kad Lietuvoje niekas nesikeičia. Juolab, niekas nepasikeis po šių EP rinkimų. Galime nueiti ir balsuoti iš europietiško solidarumo. Ir suteikti 12 žmonių gerai apmokamas darbo vietas Briuselyje. Gal pasisėmę europietiškos kultūros grįš šiek tiek kitokie, suprantantys, kad būtina pirmiausia keistis patiems?
