Gintaras Ronkaitis

Seimo pirmininkė Irena Degutienė toliau spaudžia „tvarkietį“, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Kęstą Komskį atsistatydinti iš Seimo antikorupcijos komisijos vadovo posto. Ignoruoja, nebekviečia į bendrus posėdžius ir susitikimus, kur jo dalyvavimas atrodytų būtų natūralus ir net privalomas. Motyvas – išsakyti įtarimai vykdant kontrabandą ar globojant kontrabandininkus Pagėgiuose. Atseit, pagrindinis Seimo „antikorupcionierius“ pats susitepęs ir turi nusišalinti.

Prašykime ir bus duota, belskimės ir bus atidaryta. Taip kalba šventraščiai. Šiandien labiau įpratome keikti pačių išrinktą valdžią ir skųstis materialiniais nepritekliais. Nors visų jų šaknys glūdi žmogaus ir tautos dvasios gyvenime. Atpratome melstis, prarandame ryšius su savo žeme, su protėviais. Tačiau seniai užmirštos patirtys vėl sugrįžta naujam gyvenimui. Auga nauja karta. Graži karta. Šiandien turime laisvę rinktis, kokias maldas sakyti, kokią religiją išpažinti.

Praėjusią vasarą simboliškai šventėme neeilinę Valstybės dieną. Nuo Lietuvos paminėjimo Vakarų Europos rašytiniuose šaltiniuose praėjo tūkstantis metų. Praėjo metai ir vėl atėjo ilgai laukta vasara. Pasitinkant Mindaugo karūnavimo dieną vėl patogi proga prisiminti, kas esame. Nors derėtų ir be progų. Niekas neabejoja, kad tūkstantmetis yra tik simbolinė data. Lietuvių tauta daug vyresnė nei ši išoriškai graži sukaktis. Senesnis ir Lietuvos valstybingumas.

Matrica yra sistema, Neo. Ta sistema yra mūsų priešas. Bet kai tu esi viduje, tu apsižvalgai, ką matai? Verslininkai, mokytojai, advokatai, dailidės. Tai žmonių protai, kuriuos mes bandome išsaugoti. Bet kol mes tai darome, šitie žmonės vis dar yra tos sistemos dalis, ir tai daro juos mūsų priešais. Tu turi suprasti, dauguma šitų žmonių nėra pasiruošę būti atjungti. Ir daugelis jų yra taip prisirišę, taip beviltiškai priklausomi nuo sistemos, kad jie kovos norėdami ją apsaugoti.

Po Eurovizijos nacionalinės atrankos parašiau komentarą pavadinęs jį „Eastern European funk“. Nebuvo sunku atspėti ateitį, rezultatas, švelniai tariant, nebuvo netikėtas. Tuo pačiu nesinorėjo būti blogu pranašu, todėl tiesiog liko pakartoti JAV rašytojo Elwyn Brooks White žodžius, jog demokratija - tai pasikartojantis įtarimas, kad daugiau negu pusė žmonių daugiau nei pusę laiko yra teisūs. Kaip dabar matome, toks demokratinis „teisumas“ liko neįvertintas Europoje.

Rusijos URM paskelbė eilinį pranešimą. Jis nusipelno dėmesio. URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenka apkaltino mūsų šalies vadovę Dalią Grybauskaitę „bandymu spekuliuoti mūsų bendros istorijos klausimais". Rusijos URM neįtiko šalies vadovės žodžiai apie pokario partizanus.

Tik nuskambėjus gėjų parado eitynėms ir visuomenei ginčijantis, kas yra leistina, o kas ne, yra pats laikas į šį reiškinį pabandyti pažvelgti nešališkai, iš anksto nepriimant kategoriškos pozicijos už ar prieš. Nes pasakius vieną iš tų žodžių, bet kokie samprotavimai tampa gyvenimo būdo propaganda. Vis tik, kokios šio fiziologinio – socialinio reiškinio priežastys ir pasekmės visuomenės gyvenimui? Būkime atviri: mes nežinome, tik spėjame. Mokslas tyli.

Demokratija – pasikartojantis įtarimas, kad daugiau negu pusė žmonių daugiau nei pusę laiko yra teisūs. Elwyn Brooks White, JAV rašytojas Kas slypi už fasado? „Rodos, Sokratas tokį šaunų palyginimą yra pasakęs: įsivaizduokite, kad jūroje siaučia audra, o laivo kapitonas, stosiantis prie šturvalo, renkamas kliaujantis ne jo sugebėjimais, o laivo keleivių balsų dauguma. Argi mes ne taip pat elgiamės? Manau, kad atsiranda iškreiptas demokratijos suvokimas.

„Eurovizijos“ atranka įvyko ir su rezultatais jau spėjome apsiprasti. Tautos ir vertinimo komisijos nuomonės sutapo. Lieka tik palinkėti sėkmės Lietuvai eilinėje taip mūsų sureikšmintoje „Eurovizijoje“. Lyg būtent ten spręstųsi mūsų šalies tarptautinio pripažinimo klausimas. Mažiukų nevisavertiškumo kompleksai. Kurie, norisi tikėti, pamažu išsisemia, nyksta. Kaip be pėdsako išnyko „drąsios Lietuvos“ arba „regiono centro“ elito grupinis sapnavimas.

Šalies vadovo rinkimų kampanijos metu, rašydamas apie tuometinę kandidatę į Prezidentus Dalią Grybauskaitę kėliau klausimą – kas ji, kokioms vertybėms, kokiai pasaulėžiūrai ji atstovauja. Gal bus tik anksčiau suformuotos sistemos dalimi, o gal vykdys savarankišką politiką bei inicijuos esmines permainas, pateisindama žmonių lūkesčius? Pirmieji darbai valstybės vadovės poste rodo, kad Prezidentė siekia tapti stipria ir nepriklausoma valstybės vadove.

Plačiai skamba žmonių išrinktų Seimo narių vojažai po svečias šalis. Ką ir bekalbėti – negražu. Viena kelionė sulaukė išskirtinio dėmesio. Seimo Etikos ir procedūrų komisija tai įvertino griežtai. Verdiktas skamba lyg nuosprendis –  be Seimo valdybos žinios išvykęs atostogų seimūnas Linas Karalius pažeidė Seimo statutą ir politiko etikos kodeksą ir pakenkė Seimo reputacijai bei autoritetui. Ir netgi neatliko savo, kaip tautos atstovo, konstitucinės priedermės.

V.Ušacko era Užsienio reikalų žinyboje truko neilgai – šiek tiek daugiau nei vienerius metus. Dar praėjusių metų pavasarį komentare rašiau, kad ministro darbas – visiškai kita sritis, nei vadinamojo karjeros diplomato. Kiekvienam darbui reikalingas atitinkamas pasiruošimas. Politikas yra grūdinamas Seimo batalijose, partinėje veikloje. Karjeros diplomatų paskyrimas vadovauti URM – nebrandžios demokratijos arba totalitarinių režimų požymis.

Ignalinos AE uždaryta, valdžia su entuziazmu kuria „elektros energijos rinką“. Kol kas į rinką tai nelabai panašu. Tiek jau to. Viskas būtų puiku, jei ne tai, kad mus, Lietuvos gyventojus, vėl suka aplink pirštą. Ir vėl turėsime mokėti. Ilgus metus Ignalinos AE gamino pigią ir elektros rinkose konkurencingą elektros energiją po 6 centus už kilovatvalandę. Gyventojams kaina buvo iš oro arba pagal „specialistų“ sukurtas formules buvo nustatyta 35 ct.

„Mes vis dar esame kare ir, atrodo, kariaujame amerikiečių pusėje. Tai viena. Antra, tokiomis kalbomis eskaluojame Amerikos pasitraukimą iš regiono, puikiai žinodami, kokią reikšmę Amerikos veiksmai turi Lietuvai kaip valstybei. Dabar gavosi taip, kad ne tik Ameriką išstumiame, bet ir savo žmones atiduodame teroristų taikiniams“. Štai taip. Pasirodo, karas jau vyksta, Lietuva irgi kariauja.

Tu pats esi vienintelė tavo problema ir vienintelis sprendimas. Pokyčiai yra neišvengiami, o tobulėjimas – asmeninis apsisprendimas. Dr. Bob Proctor Kai kurie dalykai atrodo akivaizdūs. Vienas iš jų – pinigai. Be pinigų šiuolaikiniame pasaulyje esame nedaug verti.

Atsistatydinus VSD vadovui Povilui Malakauskui, pasak Valentino Mazuronio „nepakankamai atsispyrusiam antivalstybininkų grupei“, atsiranda galimybė realiems pasikeitimams Saugumo departamente. Berods, ir politinė valia tam baigia subręsti. Prezidentė ir Premjeras kalba beveik vienu balsu.

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo faktas, jog praėjusį šeštadienį į Lietuvą buvo atvykęs Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas. Jau ne vienerius metus Rusijos aukšti pareigūnai aplenkia Lietuvą, todėl šis vizitas galėjo tapti gera proga aptarti dvišalius santykius parlamentiniu lygmeniu. Tačiau taip neįvyko. Šeštadienį K.Kosačiovas kaip svečias dalyvavo naujai įsteigtos K.Prunskienės Lietuvos liaudies sąjungos steigiamajame suvažiavime.

Seime verda ginčai dėl 2010 metų biudžeto patvirtinimo. Pozicija aiškina, kaip jie taupo ir toliau dar daugiau taupys, opozicijos politikai išsijuosę kritikuoja valdančiuosius, kaltindami šiuos mažų mažiausiai neūkiškumu. Pažiūrėkime į biudžetą ne politiko, finansininko ar ekonomisto, o paprasto žmogaus žvilgsniu. Taigi, Vyriausybės parengtame ir Seimui svarstyti pateiktame 2010 metų biudžeto projekte planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13152 mln.

Tas, kuris savo moralę dėvi kaip savo geriausią drabužį, geriau būtų nuogas. Kahlil Gibran „Pranašas“ Negyvai nusibodo politikų tarpusavio rietenos. Partijos kuriasi, skyla, vėl jungiasi… Nes vadų kartais daugiau nei eilinių partijos narių. Ir kiekvieno iš vadukų ambicijos dažnai tiesiog neišmatuojamos. Suskilo Tautos prisikėlimo partijos frakcija Seime, Kazimira Danutė Prunskienė kuria naują partiją, trenkusi durimis valstiečiams.

Šiomis dienomis visa Lietuva išgyvena Kauno pedofilijos skandalo ir su tuo susijusių žudynių tragediją. Susidūrėme su Holivudo scenaristo plunksnos vertais siužeto vingiais. Tačiau tai ne filmas – tai gyvenimas. Nuskriaustas ir sužalotas nekaltas vaikas, mažiausiai du žmonės atgulė amžino poilsio vietose. Sunku apie tai rašyti. Žmogui visuomet norisi aiškių sprendimų ir Teisingumo. Nes Teisingumo siekis yra užrašytas mūsų prigimtyje.

Tėvynės Sąjunga vėl užsimojo reguliuoti mūsų istorijos suvokimą. Ji nurodys, kaip teisingai reikia galvoti. O jei galvosime ne taip, kaip pridera, ir dar kalbėsime, ką galvojame, tuomet valstybė prieš mus imsis prievartos. Kad galvotume kaip dera.

Senas anekdotas. Pragare vyksta jaunų velniukų ekskursija. Patyręs velnias rodo vieną katilą, sakydamas, kad čia verda žydai. Juos reikia labai saugoti, nes jei pabėga vienas – tuojau paskui save traukia kitus. Rodo kitą katilą. Jame „gyvena“ rusai. Juos reikia saugoti ne taip stipriai – jei vienas kitas ir pabėga, dažniausiai grįžta atgal pas savus su buteliuku stipriosios. Rodo trečią katilą. Jame verda lietuviai.

Dažnai girdime sakant: nėra politinės valios. Reformoms, žmonių gyvenimo sąlygų gerinimui, apsivalymui. Tai ypač aktualu sunkmečiu. Sustatykime taškus ant „i“: politinės valios nėra tada, kai mūsų pačių išrinkti valdžios atstovai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori deramai atlikti savo darbo. Tuomet atsiranda nuasmenintas terminas „politinė valia“. Atseit, niekas konkrečiai ir nekaltas. Pasižiūrėjus atidžiau pasirodys, jog už šios formulės slypi paprasti dalykai.

Kažkada vienas „Balsas.lt“ apžvalgininkas taikliai pastebėjo, jog Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį  galima pavadinti „E lygio ministru“. Darbai „elektroniniai“ ir parodomieji  – sodinti į šiltus postus savus, didinti mokesčius,  sakyti „teisingas“ kalbas ir t.t. Beje, E lygio ministras yra Liberalų sąjūdžio lyderis. Sakai Masiulis, turi omenyje „partija“, sakai partija – turi omenyje „Masiulis“. Tai būtų komplimentas jaunam politikui, tačiau.

Maskvos propagandistas Modestas Kolerovas neįleistas į Lietuvą. Informuoti šaltiniai šnibžda, kad tai atsakomasis žingsnis, kai į Rusiją buvo neįleistas vienas mūsų vietinis propagandistas. M.Kolerovas nieko nenužudė, nesugriovė, nenuskriaudė. Tiesiog kalbėjo, išsakė savo nuomonę. Gal ir ne visai savo. Bet vis tiek nuomonę. Negi mūsų valstybė tapo tokia silpna, kad bijo išklausyti kitą nuomonę – akis į akį? Apgailėtina politika. Apgailėtini sprendimai.

Liepos 26 dieną įvyko tradiciniai Kryžių kalno atlaidai. Šiemet jie pasižymėjo tuo, kad kartu buvo švenčiamas  “Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejus”. Prie Kryžių kalno įvyko ekumeninės pamaldos, dalyvaujant įvairių krikščioniškų Bažnyčių vadovams.  Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sakė, kad Kryžių kalne esantys kryžiai byloja ne tik apie žmonių kančias, bet ir apie “apie krikščionybės pergalę”. Gražus ir teisingas renginys.

Turbūt mažai kam yra likę abejonių, kad šviesios atminties saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas buvo nužudytas. Nesvarbu, ką bekalbėtų prokurorai ir teisėjai, tačiau visuomenės akyse šis pareigūnas – valstybininkų klano auka. Daug žinantis saugumietis pasako: „Aš daugiau netylėsiu“ ir po kurio laiko paslaptingai iškrenta pro viešbučio balkoną. Ši istorija jau pakankamai nušviesta, visi sekame V.Pociūno našlės didvyrišką kovą su sistema. Faktai bado akis ir ignoruoti juos tampa nebeįmanoma.

Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena. Psalmių knyga 90:4 Švenčiant Lietuvos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetį (ne Lietuvos tūkstantmetį, kaip dažnai teigiama, o jos PAMINĖJIMO rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį), vis dažniau prisimenamos prie šios istorijos kūrimo prisidėjusios istorinės asmenybės. Pažaislio vienuolyne įvyko mokslinė konferencija  „Šv.

„Prezidentas visiškai sveikas. Širdies stimuliatorius veikiai puikiai.“ - ištransliavo nacionalinis transliuotojas. Prezidentas jaunatvišku žingsniu išeina (išbėga) iš ligoninės, pajuokauja apie neaktyvius lietuvius rinkimuose. Liūdna tiesa šmėsteli tarp eilučių. Prezidento veidu prabėga šešėlis, jis tautai pažada, kad deramai vykdys savo pareigas iki kadencijos pabaigos. Jis pasistengs. Prezidentas vėl visiškai sveikas. Visiškai. Šalia stovi grupelė žmonių baltais chalatais.

Neseniai Tėvynės Sąjungos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mūsų teismus įvardino kaip grėsmę valstybei, numatydamas netgi „galutinį demokratijos saulėlydį“. Tuomet profesorius garsiai pavadino teisėjus „sovietine teisėjų nomenklatūra“, įvardindamas juos, kaip vieną trikampio kraštinę. Kitos dvi – „kompartijos ir komjaunimo elito, išėjusio į verslą ir viršininkus, nomenklatūra“ bei „kagėbinė nomenklatūra“. Pirmosios dvi kraštinės siekia revanšo per trečiąją – teisėjus.

Kol rašome ant piniginių ženklų – nėra prasmės rašyti apie meilę. Borisas Grebenščikovas Mums kalami į galvą mitai. Vienas iš jų – apie ekonomines krizes. Atseit, jos neišvengiamos, nes ekonomika auga, krinta,  banguoja ir t.t. Čia yra tik dalis tiesos. Ta dalis tiesos pridengia Didelį Melą. Jį pasauliniu mastu skleidžia tie, kurie Valdo. Mūsų šeimininkai, vergvaldžiai. Paklausite, o kas mes? Taip, mes – vergai. Tik to nesuvokiame.

Šie Europos Parlamento rinkimai Lietuvai – rekordiniai. Tiesa, tai šalies aktyvumo rinkimuose antirekordas. Rinkėjų aktyvumas sudarė 20,88 proc. rinkėjų. Iš dešimties rinkėjų prie urnų nusprendė ateiti tik du. Bendras Europos aktyvumo vidurkis – 43,09 procentai. Tai taip pat EP rinkimų antirekordas. Nuo pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą rinkėjų aktyvumas nuosekliai mažėja. 1979 metų EP rinkimuose aktyvumas buvo 61,99 proc.

Europos Komisija bei Europos Parlamentas užsakė tyrimą, pavadintą „Moterys ir Europos Parlamentas“.  Identiški klausimai užduoti visose 27 Europos šalyse. Buvo pabandyta išsiaiškinti, kokiais principais vadovaujasi vyrai bei moterys, pasirinkdami kandidatus į Europos Parlamentą.   Vyrų bei moterų rinkėjų pateikti atsakymai iš esmės skyrėsi nedaug.

Tas, kas nustvėrė tinkamą progą, yra tinkamas žmogus. Johanas Volfgangas Getė „Faustas” Gal būt daugelis nustebo, kai Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė po rinkimų pareiškė, jog abejoja užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko tinkamumu eiti eurokomisaro pareigas, nes ministrui esą “trūksta politinio svorio”. Šis klausimas yra vertas to, kad panagrinėti šiek tiek platesniame politiniame kontekste.

Daiva Tamošiūnaitė-Budrė prisipažino, kad siekti europarlamentarės mandato paskatino žmonių parodytas pasitikėjimas. Dukrai laiko negailės − Balotiravotės į Seimą, tačiau atsisakėte parlamentarės mandato. Sakėte, kad šį sprendimą lėmė rimtos šeiminės priežastys. Kaip vertinate savo siekį tapti Europos Parlamento (EP) nare? − „Balsas.lt savaitė“ paklausė D. Tamošiūnaitės-Budrės. − Tuo metu atsisakyti Seimo nario mandato paskatino šeiminės priežastys.

„Balsas.lt” kalbina Tautos prisikėlimo partijos rinkimų sąrašo lyderį Saulių Stomą apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus. -     Pirmasis klausimas gana banalus: kodėl einate į Europos Parlamentą? Dabar dažnai kalbama, kad tai „tuščia“, nieko nesprendžianti institucija, pagaliau mažai kas supranta, kaip funkcionuoja EP.

Politikoje niekas nevyksta atsitiktinai. Jeigu kas nors įvyko, galite būti tikri, kad tai buvo suplanuota. Franklinas D.Ruzveltas Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pamažu skęsta prieštaringai vertinamų sprendimų pelkėse. Jo darbas ministro poste prasidėjo skambiai. Sausį panaikinta nacionalinio vežėjo “FlyLal” licencija. Iki šiol tai išlieka vienu skambiausių ir prieštaringiausių E.Masiulio darbų.

Visi žmonės – Dievai, besielgiantys kaip žmonės. Dievai – paprasti žmonės, besielgiantys, kaip Dievai. Rytų išmintis Dalios Grybauskaitės triumfo žygis – jau įvykęs faktas. Nors rinkėjų aktyvumas nebuvo didelis – prezidentą išrinko tik daugiau nei pusė visų rinkėjų – pergalė ir žmonių pasitikėjimas naująja valstybės vadove daro įspūdį.

Atėjant prezidento rinkimams, savo susidomėjimą Lietuvoje vykstančiais politiniais procesais rodo ir Rusija. Interneto portalas „Regnum.ru“, nušviečiantis posovietinės erdvės politinį gyvenimą, paskelbė kelis D. Grybauskaitei skirtus komentarus. Šį kovą „Regnum.ru“ pasirodė Dalios Grybauskaitės disertacijos konspektas. Disertacija „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime“ apginta Maskvoje 1988 metais.

Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila interviu “Balsas.lt” pažėrė kritikos ir klausimų pretendentei į prezidento postą Daliai Grybauskaitei. “Balsas.lt” dalį tų klausimų uždavė D.Grybauskaitei. Į juos buvo atsakyta.

Yra tie, kurie tiki Ir tie, kurie stebi iš ložių, Ir netgi aš kartais galvoju, Kad matau, kas meluoja... Borisas Grebenščikovas Panašus klausimas nuskambėjo jau maždaug prieš dešimtmetį iš Davoso forumo tribūnos. Tada buvo klausiama, kas yra ponas Putinas Rusijoje. Artėjant prezidento rinkimams Lietuvoje, panašus klausimas tampa vis aktualesnis ir mums. Dar prieš kokį mėnesį galvojau, kad D.Grybauskaitė yra vienintelė kandidatė, teikianti vilties, kad Lietuvoje galimos permainos.

Apie artėjančius LR Prezidento rinkimus Gintaras Ronkaitis kalbasi su Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru Zigmu Vaišvila. - Jums iškilo daug klausimų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo kokybės, kandidatų pateikiamų duomenų apie save, pretendentų į šalies vadovus praeities faktų. VRK jūsų pozicijos nepalaikė. - Iš tų, kurie pradėjo „kryžiaus žygį“ prieš „sisteminę“ kandidatę Dalią Grybauskaitę yra bandoma tiesiog pasityčioti.

Tai, ką jūs vadinate pažanga, kaip ir visa dvasinė žmonijos istorija, vykdoma ne minios, o saujelės žmonių, kuri yra „geros valios”. Taip visada buvo. Visur, kur ši mažuma įgyja valdžią, akimirką žemėje atsiranda tai, kas dieviška: religija, kultūra. Ir mūsų užduotis yra ne pamokyti nepataisomą pasaulį, o būtent kuo dažniau sudaryti šią mažumą ir neleisti išmirti mažajai Dievo karalystei. Hermanas Hesė Šiandien vėl išgyvename prezidento rinkimus.

Gintaras Ronkaitis kalbasi su politologu Alvidu Lukošaičiu apie artėjančius Prezidento rinkimus. Gintaras Ronkaitis: Šie prezidento rinkimai, kaip reta pilki, nuobodūs, neinformatyvūs. Kaip vertinate šią jau gerokai įsibėgėjusią rinkimų kampaniją? Ar dėl įstatymais apibrėžtų apribojimų informacijos sklaidai nenukentėjo rinkimų kokybė bei pati demokratija? Alvidas Lukošaitis: Akivaizdu, jog tai – problema santykyje tarp valdžios ir tautos. Matome, kad yra informacinio komunikavimo problemų.

Gyvename įdomiais laikais. Atrodo, viskas perkama ir parduodama. Politikai dažnai mini neva purviną politiką. Lyg pats procesas galėtų būti nešvarus. O gal tokį jį padaro miražų besivaikantys žmonės? Viskas parduodama Parduoti galima beveik viską. Na, bent jau tai, kas stovi ant žemės ir sklando ore. Žemę taip pat. Jei parduoti negalima tiesiogiai, galima tai padaryti kitokiais būdais.

Šią savaitę pasirodžiusi „Balsas.lt savaitė“ baigia rašinių ciklą, kaip buvusio kompanijos „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio bylos buvo kurpiamos Kremliuje. Kai prokurorai ėmė kelti bylas įmonėms, susijusioms su bendrove „Jukos“, apie šį tyrimą visuomenė sužinojo 2003 liepos 2 dieną, kai buvo suimtas vienas iš M. Chodorkovskio padėjėjų ir artimiausios aplinkos žmonių Platonas Lebedevas. Pasipylė nauji kaltinimai, vyko kratos įmonių biuruose.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas įvykdė savo priešrinkiminį grąsinimą – teikia Konstitucijos pataisas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Pasak gerbiamo pirmininko, jų užtektų ir 121. Seimo narė Rima Baškienė nuėjo dar toliau: ji tvirtina, kad užtektų ir 71 parlamento nario. Jiems pritaria ir nueinantis Prezidentas. Klaikus populizmas, arba visiškas situacijos nesuvokimas. Klausantis šių Seimo narių idėjų, „racionaliausias“ man pasirodė Balsas.

Kanadoje neseniai pradėtas gaminti ozonuotas aliejus pasižymi ypatingom gydomosiom savybėm. Pagal specialią technologiją ozono prisotintas aliejus išlieka aktyvus praktiškai neribotą laiką.   Ozonas – natūralus gamtos reiškinys, stipriausias gamtoje žinomas antibiotikas. Ozonas yra nestabili, tačiau itin aktyvi triatomė deguonės molekulė O3. Norint išlaikyti ozoną stabilioje būklėje, aliejus prisotinamas ozonu, naudojant specialią technologiją.

Birželio 7 dieną įvyks jau antrieji Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkėjai balsuos dėl 2009 – 2014 metų kadencijos EP europaramentarų iš Lietuvos mandatų paskirstymo. Atsiradus naujoms Europos Sąjungos narėms, jų išrinksime vienu mažiau nei prieš penkerius metus – tik dvylika. Didžioji dalis partijų jau parengė bei paskelbė kandidatų į EP sąrašus. Ko nepasakysi apie rinkimų programas. Tos, kurios paskelbtos, pasižymi nekonkretumu.