Nuo penktadienio Lietuvoje trumposiomis žinutėmis pradėjo sklisti melaginga informacija apie kai kuriuos neva bankrutuojančius bankus ir raginimas atsiimti indėlius. Tarptautinės finansų krizės bei šio įvykio kontekste lrt.lt nusprendė pasidomėti kada, kaip ir kodėl sąmoninga klaidinančia informacija yra manipuliuojama masėmis.
Dezinformacijos tikslai
Paprastai propaganda arba manipuliavimas sąmoningai skleidžiant melą ir neteisingą informaciją yra priemonė pakeisti egzistuojančius įsitikinimus, tam tikra linkme nukreipti ir formuoti kažkam naudingus
požiūrius. Nuo penktadienio siuntinėjamų žinučių tikslas taip pat buvo dvejopas.
„Sunku suvokti, jog visiškai nepagrįstos žinutės buvo siuntinėjamos vien iš kažkokio vaikiškumo ar noro pakvailioti, matyt, kad siekta destabilizuoti finansų sistemą. Tokiu atveju, savaime suprantama, tuo turi susirūpinti mūsų nacionalinio saugumo institucijos“, – įspėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Klaidinančiomis žinutėmis, raginusiomis atsiimti indėlius iš kai kurių bankų, buvo siekta ne tik destabilizuoti Lietuvos finansų sistemą, bet ir sudrumsti priešrinkiminę situaciją.
„Dezinformacijos tikslai yra dvejopi, pirma, komerciniai, antra, politiniai (tiek vietinės, tiek tarptautinės politikos požiūriu). Bet kokiu atveju, šių pranešimų tikslas buvo destabilizuoti priešrinkiminę padėtį Lietuvoje. Sumaištis galėtų būti naudinga arba vienai iš kandidatuojančių partijų arba kai kurioms užsienio šalims“, – teigė profesorius Gintautas Mažeikis.
Situacija kartojasi
G. Nausėdos teigimu, ne tik Lietuvoje suinteresuotos jėgos mėgina kelti panašią sumaištį. Šiuo požiūriu nesame išskirtiniai, tačiau galime ir turime į tokias grėsmes efektyviai reaguoti.
Be to, situaciją aštrina ir tarptautinė ekonomikos krizė, kuri mažiau besidominčius verčia suabejoti Lietuvos finansų sistemos stabilumu.
„Panagrinėję šią ir buvusių Seimo ar prezidento rinkimų priešrinkimines situacijas pamatytume pasikartojančių atvejų ir bandymų tokiu būdu manipuliuoti rinkėjais (prieš praeitus Seimo rinkimus taip pat buvo paskleisti gandai apie vieno didžiausių Lietuvos bankų bankrotą – lrt.lt ). Sunku pasakyti, ar tai tie patys kaltininkai, nes tokias žinutes galėjo paskleisti bet kuri kita partija ar užsienio valstybė.
Tokių valstybės priešų gali atsirasti ir ateityje, svarbiausia – kaip efektyviai yra reaguojama į tokius nestabilumą keliančius pranešimus. Manau, kad šį kartą į tai sureaguota greitai. Viena tokio efektyvaus reagavimo priežasčių yra ir žymiai geriau nei prieš penkerius metus dirbanti internetinė spauda“, – papildė prof. G. Mažeikis.
Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos katedros vedėjos Ilonos Česnienės manymu, manipuliuoti visuomene patogiausia prieš jai priimant svarbius ir lemiančius sprendimus, pavyzdžiui, renkant naują Seimą.
„Tokios situacijos dažniausiai kyla prieš visuomenei svarbius įvykius, lemiančius tam tikrus pokyčius, todėl, tam tikra prasme, įtampa yra normalus dalykas. Šiuo atveju permainos Lietuvos politiniame gyvenime sutapo su pasauline finansų krize ir didėjančia infliacija. Be to, žmonės atsimena ne taip seniai buvusią Lietuvos bankų griūtį“, – teigė I. Česnienė.
Dezinformacijos žala
Finansų rinkoje, ypač draudimo ir bankininkystės sektoriuose, pasitikėjimas yra viską nulemiantis veiksnys. Praradus pasitikėjimą finansinės institucijos nebegali normaliai dirbti.
„Tačiau, pasitikėjimas turi būti pagrįstas. Bankai ir kitos finansų institucijos kiekvieną dieną turi įrodyti esančios vertos šio pasitikėjimo“, – pridūrė ekonomistas G. Nausėda.
Visuomenėje, kurioje gana emocingai reaguojama į jai svarbius įvykius, klaidinanti informacija gali sukelti elgesio pokyčius ar net paniką.
„Žmonės jaučią įtampą, visuomenėje yra daug emocijų, kurias kažkas dirgina. Natūralu, jog gali kilti labai stiprios elgesio reakcijos ir pokyčiai. Kalbant apie bankus, visai galimas dalykas, jog žmonės, patyrę bankų griūtį prieš dešimtį metų, labai stipriai nerimauja dėl savo finansų. Tikėtina, jog žmonės atsiims savo pinigus“, – tikino I. Česnienė.
Padidėjusios įtampos situacijoje ne tik bankai uždirba mažiau, bet nuostolių patiria ir paprasti bankų klientai.
„Tokiomis aplinkybėmis, kai galimas indėlių atsiėmimas, bankai priversti didesnę dalį savo turto laikyti likvidžia forma, jog bet kada galėtų atsiskaityti. Tokie pinigai, laikomi centrinėje banko sąskaitoje, arba visai neduoda palūkanų, arba duoda labai mažas.
Vadinasi, bankai šioje padidėjusios įtampos situacijoje neuždirba tokių pinigų, kuriuos galėtų uždirbti. Tokioje tikėjimo–netikėjimo situacijoje, vienas kitas klientas atsiima savo indėlius.
Žmonės irgi patiria tam tikrus ekonominius nuostolius. Anksčiau numatyto termino atsiėmus terminuotą indėlį netenkama palūkanų. Jeigu suma yra nemenka, tai ekonominis nuostolis gali būti gana apčiuopiamas“, – susidariusią situaciją aiškino SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Atsispirti manipuliavimui
G. Mažeikis teigė, jog informacijos falsifikavimu ir manipuliavimu buvo siekta paveikti tam tikrą visuomenės dalį, t.y. eisiančios balsuoti spalio 12 d.
Profesoriaus manymu, būtent šią visuomenės dalį yra lengviausia paveikti.
„Pirmiausia bus manipuliuojama pažeidžiamiausiais asmenimis, t.y. kurie skaito tik vieną ar kelis laikraščius ir laiko savo indėlius bankuose. Lietuvoje tokių yra absoliuti dauguma. Tai yra klasikinė manipuliacijos forma, siekianti paveikti labai apibrėžto sluoksnio žmones. Tačiau kaip tik šių žmonių balsų ir reikia“, – komentavo G. Mažeikis.
Profesoriaus teigimu, propaganda ir manipuliacija nepaveikia to asmens, kuris arba visai nesiklauso žiniasklaidos, arba informaciją renkasi iš daugelio skirtingų šaltinių. Taip pat tokio pobūdžio informacija nepaveikia asmenų, kurie aktyviai dirba finansų rinkoje ir supranta, kas dedasi.
„Gandai yra normali tarpasmeninio bendravimo dalis, kuri tuo pat metu gali būti ir labai galingas ginklas. Visuomenę gandai labai stipriai veikia prieš būsimus pokyčius.
Mažai informuoti žmonės pradeda tikėti gandais, būrėjais, ekstrasensais ir kitais sunkiai paaiškinamais dalykais“, – prof. G. Mažeikio mintį papildė I. Česnienė.
