Grūšlaukėje gyvenantis 66-erių Stanislovas su žmona pirmą kartą per savo gyvenimą lankosi teisme: pensininkai jaučiasi labai nejaukiai. Stanislovas kaltinamas dar vasario pradžioje išvedęs savo seną šunį iš būdos, laukuose pririšęs prie storų šakų šalia tvenkinio ir tyčia palikęs nugaišti. Šuo dėl badavimo ir išsekimo nugaišo tik po gero mėnesio.
„Buvo negyvas, ištraukiau ir nutempiau, palikau, buvo įšalę, sniego buvo, viską, sniego buvo 10 cm. – Nunešiau ir palikau prie tvenkinio, buvo vasario pradžia“, –sakė kaltinamasis.
Vyrui antrina žmona, esą kone 20-ies metų šuo jau buvo senas ir ligotas. Tik vardą ne iškart prisiminė – lyg ir Margiu vadino.
„Savo mirtim nugaišo. Savo būdoj. Namelyje savo. Prie to tvenkinio jis kaip atsidūrė – ten mūsų žemė yra, aro galas. Kur, žemė įšalus, viskas buvo vasario pradžioj“, – pasakojo kaltinamojo žmona.
Teisme Stanislovas aiškino, kad žadėjo šunį pakasti atšilus žemei, bet per mėnesį nerado laiko nueiti prie tvenkinio, pats buvo apsirgęs. Ir tada šunį rado to paties kaimo gyventojos paauglė dukra.
Mergaitė po kaimą lakstė klausinėdama, kieno šuniukas, niekas neprisipažino, tad šeima palaukė, kas ateis paimti keturkojo. Atėjo Stanislovas su maišu. Vyras šunį užkasė prie stulpo, bet policija liepė atkasti.
„Kad ir buvo numiręs, o kodėl kaklo tas špagatas nuo tų „kitkų“, o ne dirželis gražus. Koks nors, kaip kad būna šunims, kodėl čia užveržtas su tokiu mėlynu špagatu. Buvo ir gulėjimo, ir kasimosi žymės buvo“, – patikino kaiminystėje gyvenanti Alma.
Stanislovo žmona paaiškina, kodėl šuo buvo pririštas – neva, prie šakų jis buvo pririštas, kad žvėrys nenuneštų.
Apie žiaurų elgesį su gyvūnu pranešusi Alma sako, kad kai kurie kaimo gyventojai ant jos siaubingai supykę. Esą kam naujai atvykusi moteris kišasi į kaimiečių buitį.
