Tiesa, dalis valdančiųjų ir konservatorių teigia „Nemuno aušros“ lyderio sumanymo nesuprantantys, mat likusias buvusių agentų pavardes turi tik Maskva.
Remigijus Žemaitaitis dar praėjusioje kadencijoje, o vėliau ir vykstant rinkiminei kampanijai prieš šio Seimo rinkimus, žadėjo išslaptinti buvusius ir prisipažinusius KGB bendradarbius.
Skaičiuojama, kad per visą okupacijos laikotarpį Sovietų Sąjungos KGB padėjo apie 120 tūkstančių lietuvių, o 1990-aisiais – apie 5 tūkstančius. Tik žlugus TSRS, Lietuva ragino agentus prisipažinti.
„Mes turėjom 2 tūkstančius žmonių, kurie prisipažino – perdavė tam tikras KGB paslaptis, veikimo metodus papasakojo“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Likusiųjų pavardžių niekas nežino, nebent jas turi Maskva savo archyvuose. Prisipažinusiems maždaug 2000 tautiečių Lietuvos saugumas žadėjo slaptumą su sąlyga, kad jie neis į politiką, prokuratūrą, su teismais susijusią veiklą.
Pirmas projektas palaikymo nesulaukė
Slaptumas truko 75 metus, o 2015-aisiais, pasibaigus terminui, Seimas jį pratęsė iki 2090-ųjų. Tačiau tų 2 tūkstančių išslaptinimo siekę R. Žemaitaitis ir A. Anušauskas reikiamo palaikymo komitete nesulaukė.
Naujasis R. Žemaitaičio projektas žada išslaptinimą ne tik tų 2 tūkstančių buvusių „KGB'istų“, kurie savanoriškai prisipažino, bet ir kitų, apie kuriuos Lietuva turi informacijos.
„Šis įstatymas siūlo išslaptinti tai, kas yra Rusijoj. Tai Žemaitaitis turi gauti Rusijos leidimą. Bet antra vertus, į ką tai gali virsti – tai rusai nuspręs padaryti PSYOPS operaciją prieš Lietuvą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tačiau R. Žemaitaitis atkerta, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie neprisipažinę, tačiau juos nustato tikrindami, kai jie eina į politiką ir teisėsaugą. Neva dėl to projekto nuostatas ir išplėtė.
„Jeigu pagal vieną dokumentą prisipažinę, bet dokumentai slapti, pagal kitą – mes turim asmenų, kurie neprisipažino, bet mes jų nežinom. Bet jei jis nusprendžia tapti teisėju ir politiku, per duomenų bazę sužinom“, – kalbėjo politikas.
„Šiuo atveju, jei kalbame apie neprisipažinusius, bet valstybei žinomus asmenis, o tokių žmonių yra, bet labai nedaug, nes įmanomos situacijos, kad tie, kas prisipažino – įdavė. Po tokių sprendimų galima interpretuoti, kad reikės kreiptis į Rusiją, o tada jau galėtume sužinoti klaidinančių faktų“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.
„Ir atsiųs kokį nors sąrašą, kur sudės bet ką – buvusių valstybės pareigūnų, bet ką – padės ant stalo ir bus kiršinimas, melo, purvo vonios“, – antrino L. Kasčiūnas.
Seimas įstatymui pritarė, jis bus tobulinamas komitetuose. 2018-aisiais, Seimui svarstant panašų projektą, VSD aiškino, kad „KGB'istų“ išviešinimas padarytų Lietuvai žalą, mat rusų tarnybos galėtų šantažuoti neprisipažinusius ir taip daryti neigiamą įtaką šaliai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:



























































































































































































































