Norėdami išsklaidyti nerimą keliančius gandus apie "Fluxus" kolekcijos vertingumą, kilmę, jos priklausomybę, saugojimą ir panaudojimą, taip pat būsimo Ermitažo-Gugenhaimo muziejaus statybos aplinkybes, ekspertai.eu viešu laišku kreipėsi į Vilniaus vicemerą Gintautą Babravičių ir Vilniaus merą Vilių Navicką.
Kreiptis į sostinės valdžios atstovus ekspertus.eu paskatino ir tai, kad vicemeras G. Babravičius Vilniaus savivaldybės įsigytą garsios "Fluxus" kolekcijos dalį, spėjama, maždaug 8 mln. litų vertės, yra apibūdinęs kaip nelabai vertingą, todėl tai esanti viena priežasčių, kodėl ši kolekcija neeksponuojama.
Sostinės valdžios teiraujamasi, kiek tiksliai Vilniaus savivaldybė sumokėjo už "Fluxus" kolekcijos dalies įsigijimą ir kiek dar liko sumokėti už likusią dalį, kodėl įsigyta "Fluxus" kolekcijos dalis niekur neeksponuojama.
Taip pat prašoma atsakyti, kokiomis sąlygomis įsigyta kolekcija ir kas yra "Fluxus" kolekcijos savininkas, kiek kolekcijoje yra lietuvių autorių darbų, kokie ekspertai ir kada įvertino kolekcijos kokybę ir patikimumą.
Ekspertai.eu nori žinoti, kur ir kaip saugoma įsigytos "Fluxus" kolekcijos dalis, kaip būtų galima kuo greičiau apžiūrėti visus jau įsigytos kolekcijos eksponatus.
Klausiama, ar galima įsigytos "Fluxus" kolekcijos dalį eksponuoti valstybės muziejuje, ar tik išskirtinai Gugenhaimo muziejuje.
Pats Ermitažo-Gugenhaimo muziejus, projektuojamas privačiame sklype, ekspertams irgi kelia daug klausimų, pavyzdžiui, ar parduodant sklypą šalia Baltojo tilto privačiam savininkui, buvo numatytos priemonės, užkertančios kelią šio sklypo savininkams kelti nerealius reikalavimus ir taip sužlugdyti strateginį valstybės projektą, kada ir kas įsigijo šį strateginį valstybinės žemės sklypą.
Savivaldybės vadovų klausiama, ar jie turi dokumentus, kurie garantuotų sklypo panaudojimą muziejaus reikmėms.
Prieš kurį laiką naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Guggenhaimas - neišvengiamas gėris?" dalyvavę visuomenės, meno, muziejų atstovai sakė iš esmės esą už muziejų ir kitų kultūros įstaigų statymą, bet tai turi būti daroma absoliučiai skaidriai ir atsižvelgiant į visuomenės nuomonę. Diskusijoje dalyvavęs sostinės vicemeras G. Babravičius teigė, kad keičiantis sostinės vadovams kurį laiką nuslopęs Gugenhaimo šiuolaikinio meno muziejaus statybos Vilniuje procesas vėl gaivinamas ir Lietuvos mokesčių mokėtojams jau atsiėjo apie 200 tūkstančių litų.
"Nuo šių metų vasario suformavus Vilniaus miesto tarybos daugumą, šis projektas atgaivintas, sukurta dvylikos narių darbo grupė, kuriai vadovauju kaip vicemeras, atsakingas už kultūrą. Į darbo grupę įeina Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotojai, administracijos direktoriaus pavaduotojas, savivaldybės užsienio reikalų, teisės, kultūros skyrių vadovai", - vardijo vicemeras.
Vicemeras paneigė buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, inicijavusio Gugenhaimo muziejaus atsiradimą Vilniuje, teiginius, kad šis muziejus atsipirksiąs po 7 metų. G. Babravičiaus teigimu, jeigu muziejus neatsipirks po 3-4 metų, jo nebus imamasi statyti.
G. Babravičiaus žiniomis, pradiniais skaičiavimais, bendra muziejaus statybos suma galėtų siekti 100-120 mln. JAV dolerių, neperskaičiavus į sumažėjusias statybos kainas. "Šie skaičiai minimi "iš kepurės", jokių skaičiavimų nėra", - sakė vicemeras.
