Ramūnas Karbauskis: „Ši valstybė jau seniai nebuvo tokioje prastoje situacijoje, kokioje atsidūrė dabar“

„Šešėlinė“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vyriausybė posėdžio metu trečiadienį apžvelgė valdančiųjų priimamus sprendimus. Valstiečiai kritikavo Vyriausybės planus reformuoti mokesčių sistemą, tai, kaip valdantieji tvarkosi su pandemija ir ribojimus galimybių paso neturintiems gyventojams. Valstiečių lyderis ir „šešėlinis“ premjeras Ramūnas Karbauskis sako, kad valdžia yra beviltiška. R. Karbauskis ;planuoja su partijos taryba kalbėtis dėl tolimesnių valstiečių veiksmų.

Trečiadienį „Šešėlinė“ LVŽS Vyriausybė rinkosi į posėdį, kurio metu aptarė dabartinės Vyriausybės priimamus sprendimus. Posėdyje dėmesio skirta ir planuojamai mokesčių reformai, ir Vyriausybės žingsniams kovojant su COVID-19 pandemija.

Jakeliūnas siūlo remtis objektyviais pandemijos duomenimis

Posėdyje dalyvavo ir europarlamentaras Stasys Jakeliūnas. Jis aptarė pandeminę situaciją šalyje, lygino Lietuvos padėti su užsienio šalimis. S. Jakeliūnas sako, kad šiuo metu prieinama pandemijos statistika nėra tiksli, tad priimti esminius sprendimus remiantis turimais duomenimis negalima.

S. Jakeliūnas pastebėjo, kad, žiūrint ekonomiškai, pernai Lietuva nukentėjo mažiausiai Europos Sąjungoje (ES), tačiau to kaina yra išaugusi valstybės skola. Vis dėlto, pasak S. Jakeliūno, negerai, kad nei ES, nei Lietuva nevertina egzistuojančių rizikų.

„Tendencijos išoriškai žiūrint nėra blogos, bet rizika pakankamai didelė. Pirmiausia, dėl infliacijos, perkamoji galia, socialinė atskirtis ir eksporto ir jo konkurencingumo, investicinės aplinkos pablogėjimo rizika egzistuoja“, – posėdyje teigė S. Jakeliūnas.

Pasak S. Jakeliūno, šiuo metu priimami sprendimai gali pabloginti ekonomines šalies perspektyvas.

Darbo rinkoje, pasak S. Jakeliūno, pastebimas struktūrinis nedarbas. Kai kas gali laisvai rinktis darbą, dirbti nuotoliu, o kitiems gali būti sunku rasti paprastą darbą, tad susiformuoja terpė kurtis socialiniai atskirčiai.

„Vieni skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų, kiti jau pripratę net ir nedirbti, nes išmokos pripratina žmones nebūtinai aktyviai ieškotis darbo. Susiformavo tam tikros ydingos savybės, o kai kuriuose sektoriuose trūksta darbuotojų“, – teigė S. Jakeliūnas.

Taip pat pastebima, kad kyla kainos. Be to, šalyje, pasak S. Jakeliūno, vyksta anomalijos nekilnojamo turto (NT) rinkoje.

„NT kainos Lietuvoje augimas yra kone sparčiausias ES. Tai, suprantama, kelia problemas, nes brangsta darbo jėga, sutraukiama darbo jėga iš kitų sektorių, kai kurie procesai vyko ir 2006–2007 m. Čia reikia kompleksinių sprendimų ir Lietuvos bankas kai ką siūlo, bet, žinoma, to nepakanka. Siūlymai, kuriuos girdžiu iš dabartinės Vyriausybės, neišspręs šios problemos ilgalaike prasme, kaip tik padidins mokestinę naštą ir sukurs dar daugiau socialinės atskirties“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

REKLAMA

S. Jakeliūno vertinimu, Lietuvos ekonomikos gaivinimo kaštai yra vieni didžiausių ES. Vis dėlto biudžeto deficitas išlieka didelis. Lietuva, jo pastebėjimu, priklauso nuo vietoje veikiančių skandinavų bankų.

„2021–2022 m. aplenksime Latviją, aplenkėme Švediją, susilyginome su Švedija. Mes finansuojame savo ekonomiką skolintomis lėšomis, kol kas pigiai, bet jeigu pasikeis aplinka, o mes neturime vietos bankų, kurie gali pigiai toliau finansuoti Vyriausybę ir biudžeto deficitas dėl to gali būti sąlyginai didelis dėl palūkanų grėsmės“, – sako S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas siūlo valdyti pandemiją remiantis objektyviais duomenimis ir skandinavijos šalių patirtimi. Pasak jo, taip pat būtina stabilizuoti kainų didėjimą, atgaivinti komercinio banko idėją.

„Kažkada prezidentas buvo užsiminęs, mano minėta priklausomybė nuo užsienio bankų yra struktūrinė problema, kurią reikia spręsti“, – sako S. Jakeliūnas.

Taip pat siūloma nedidinti mokestinės naštos gyventojams, o geopolitines idėjas derinti su realiomis galimybėmis.

„Tuščiomis sienomis ir kišenėmis su Rusija niekas nepakariavo, nepavyks ir mūsų valdžiai“, – sako S. Jakeliūnas.

Ąžuolas: dėl reformų pasipils bankrotai

Planuojama mokesčių reforma posėdyje aptarta plačiau. Šešėlinio finansų ministro Valiaus Ąžuolo nuomone, mokesčių reformai įgyvendinti dabar yra netinkamas laikas. Įgyvendinant reformas, pasak jo, pasipils bankrotai, padaugės bedarbių, visa tai gali sukelti grandininę reakciją.

„Žmonės turės susimokėti už blogus sprendimus, kenkiančius šaliai, už klaidas teks sumokėti žmonėms ir verslui“, – sako V. Ąžuolas.

V. Ąžuolo vertinimu, Lietuvoje jau dabar mokami kur kas didesni mokesčiai nei kitose šalyse.

„Vertinant visumoje, gaila, bet Vyriausybė užmiršta žiūrėti į verslą, kad reikia žiūrėti, kokia tai bus našta ir kokios pasekmės. Deja, tai kol kas nėra vertinama ir nubrėžiama, kad tikslas yra žalioji ekonomika“, – kalbėdamas apie akcizų lengvatų peržiūrą teigė V. Ąžuolas.

REKLAMA

Pasak V. Ąžuolo, didžioji dalis pertvarkų mokestinėje sistemoje turės neigiamos įtakos gyventojams. Tai pakeitimai mokesčių už šiukšles, kietąjį kurą, vandenį ir kitus.

„Europoje nėra nurodymo, kad reikia apmokestinti vandenį. Dažnai politikai mėgsta sakyti, kad Europa liepė, o mes turime įgyvendinti. Europoje yra tik vienas prašymas, kad mes turime įsidiegti apskaitą. Turime žinoti, kiek kur sunaudojome vandens. Bet jei mokesčiai drastiškai keisis ir drastiškai kils, mes turime suprasti, kad dalis sektorių to neatlaikys. Pavyzdys – daržininkystė, kur reikia labai daug laistymo, nes kitaip neišlaikyti produkcijos, šiltnamiai ar kiti, jie neatlaikys konkurencijos“, – sako V. Ąžuolas.

Keičiant šiukšlių išvežimo mokesčių sistemą, pasak V. Ąžuolo, gyventojams tektų mokėti gerokai daugiau už šiukšlių išvežimą, tad taip esą žmonės bus nubausti už Vyriausybės sprendimus.

„Visumą apėmus, manau, turime situaciją, kada valdžia mokesčių sąskaita spręstų projektų finansavimą, kurie, mūsų nuožiūra, yra abejotini. Tie nameliai, kuriuos žadama pirkti, nors ketinama ir sieną statyti tarp Baltarusijos ir Latvijos. Kam tų namelių už 750 mln.? <…>

Turime situaciją, kada sprendimų visuma koronaviruso krizės sprendimai mokesčių prasme, turėsime efektą, kuris jau dabar matomas žiūrint į vartotojų pasitikėjimo indeksą, pramonės pasitikėjimo indikatorių – žmonių pasitikėjimas valstybe ateityje mažėja“ – sako R. Karbauskis ir priduria, kad įgyvendinant mokesčių reformą žmonės gali pradėti stipriai taupyti, kas būtų stiprus smūgis ekonomikai.

Pasigenda valdžios diskusijos

Posėdyje taip pat aptartas pandemijos valdymas Lietuvoje. Apžvelgtas ir Švedijos pavyzdys. Ši šalis pandemijos valdymui nusprendė žengti kiek kitokiu keliu nei Lietuva. Lietuva ėmėsi griežtesnių viruso valdymo priemonių.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga pastebi, kad Švedijoje valdant pandemiją buvo įvairų situacijų, valdžia sulaukė ir visuomenės palaikymo, ir pasipriešinimo.

REKLAMA

„Aišku viena, kad vienas iš raktinių dalykų yra pasitikėjimas valstybės, jos institucijomis. Vis bandome sakyti, kad reikia žmonių neerzinti, nepriešinti, bet su jais šnekėtis. Panašu, mūsų Vyriausybė visiškai priešingą taktiką yra pasirinkusi – jokių kalbėjimųsi, bet jie žino geriau“, – sako A. Veryga.

A. Veryga sako, kad Švedijoje nuo COVID-19 yra paskiepyta apie 97 proc. populiacijos. Tačiau įvairių interneto šaltinių teigimu, Švedijoje pilnai suvakcinuota apie 60 proc. gyventojų. Bent viena vakcinos doze paskiepyta beveik 70 proc. gyventojų.

Asta Kubilienė taip pat sako, kad Lietuvoje apie COVID-19 suvaldymo priemones buvo mažai diskutuojama.

„Tiesiog buvo nusprendžiama, kad arba jos geros, arba negeros ir kita nuomonė skaitėsi nelabai reikšminga ir protinga. Žinome, kad mokslininkai įvairiai dėl priemonių pasisakė ir Nobelio premijos laureatai turėjo skirtingų nuomonių. Ar panaši tendencija buvo ir ES? Galbūt kažkurios šalys turėjo daugiau diskusijų, daugiau nagrinėjo, kad, pavyzdžiui, viena vakcina turi daugiau šalutinių poveikių, kita mažiau, kaukė naudinga ar nenaudinga ir panašiai?“ – posėdyje klausė A. Kubilienė.

S. Jakeliūnas teigė, kad diskusijos įvairiose Europos šalyse vyko.

„Ta pati Švedija išsiskiria didesniu savo atvirumu. Tyrimų komisija, padaryta dėl senelių ir globos namų yra pandemijos besitęsiantis procesas. Apie kitas valstybes tik nuogirdomis galėčiau paminėti, kad įvairiai jos vertinamos“, – sako S. Jakeliūnas.

Kai kur vyko įvairūs teismai, o, pavyzdžiui, Vokietijoje, S. Jakeliūno pastebėjimu, diskusijos iš viso nebuvo galimos.

„Vokietija yra kaip pavyzdys ES finansiniais ir kitais klausimais, šiuo atveju, ir pandemijos valdymo srityje. Kai kurios šalys, ta pati Belgija, automatiškai seka Vokietijos pavyzdžiu. Štai Vokietijoje diskusijų trūksta. Yra viena kita smulkesnė partija, kuri klausimus bando kelti, bet vengiama tų temų. Jei pradėsi daug diskutuoti, pradėsi kvestionuoti priimtus sprendimus nuo pat pradžios“, – sako S. Jakeliūnas.

REKLAMA

Veryga: mums nesiseka valdyti pandemiją

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatyta, kaip Vyriausybei sekasi valdyti pandemiją.

„Prieš metus tuo pačiu metu, kai buvo klijuojamos visokios etiketės ir buvo įvairių spekuliacijų, atvejų turbūt buvo dešimtimis mažiau. Situacija buvo kitokia, nors nebuvo nei vieno paskiepyto žmogaus, net vakcinų tuo metu nebuvo. Dabar turime 70 proc. paskiepytos populiacijos ir turime prastesnę situaciją nei pernai. Tai rodo, kad nesiseka mums valdyti pandemijos“, – pastebi A. Veryga.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė nepasinaudojo ir opozicijos pateiktais siūlymais, pavyzdžiui, įveiklinti šeimos gydytojus skiepijant visuomenę.

Tiesa, antradienį SAM paskelbė, kad su Lietuvos pašto paštininkais pradedamas pilotinis projektas, kai kartu su paštininku į namus pas senjorus atvyksta ir paskiepyti galintis medikas, trečiadienį pranešta apie pilotinį projektą įgalinant šeimos gydytojus.

„Visa tai vyksta rudenį, kada realiai jau šiandien viską intensyviai darant nusikeliame į lapkritį, kada parsidės kapinių lankymas, bendravimas, šalčiai“, – sako A. Veryga.

Parlamentaras teigė, kad gaila, jog šie veiksmai prasideda tada, kai tuo pačiu metu yra skatinama revakcinacija trečiąja doze. A. Veryga teigia, kad gamintojai nėra nurodę, ar jau reikėtų vakcinuotis trečiąja doze. Vis dėlto JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras vakcinuotis trečiąja doze skatina.

Suabejojo kolektyviniu imunitetu

Sveikatos teisė instituto (STI) narys Rimas Jankūnas vėliau posėdyje apžvelgė pandemijos valdymo rodiklius. Pristatyme skirta dėmesio ir vakcinacijos saugumui. R. Jankūnas teigė, kad kolektyvinio imuniteto su dabar turimomis vakcinomis sukurti nebepavyks.

„Kelias į kolektyvinį imunitetą gali būti arba persirgimas, arba vakcinos, bet ne tos, kurios yra. Tos, kurios yra, kolektyvinio imuniteto nesukurs, tą drįstu pasakyti jau tvirtai“, – posėdyje kalbėjo R. Jankūnas.

REKLAMA

Į šį pasakymą sureagavo A. Veryga. Pasak jo, hipotezė dėl kolektyvinio imuniteto patyrė fiasko.

„Viso labo tai buvo hipotezė, kuri nepasitvirtino. Nepasitvirtino ne tik dėl oto, Kad virusas greitai mutavo, bet ir dėl to, kad norint jį sukurti reikia neleisti žmonėms niekus judėti, kol jie visi bus suskiepyti ir imunitetas bus sukurtas. Kadangi pasaulis nėra uždaras ir yra šalių, kurios iš viso nieko neskiepijo ir virusas darė, ką norėjo, judėjimas yra didelis, vargu, ar teoriškai tikėtina kolektyvinio imuniteto tikimybė šiuo atveju“, – sako A. Veryga.

R. Jankūnas teigia sutinkantis su A. Verygos nuomone.

„Jei buvo galima suskiepyti dar iki prasidedant pandemijai, viruso plitimui visus, matyt, tai būtų pavykę“, – sako R. Jankūnas.

Agnė Širinskienė teigė nesuprantanti, kodėl dėl COVID-19. Mokyklose turi būti testuojami tik nepasiskiepiję vaikai. Parlamentarė stebisi, kodėl sprendimas būtent toks, kai užsikrėsti virusu gali ir pasiskiepiję asmenys.

„Mūsų instituto nuomone, turėtų būti du komentarai. Pirma, mes nematome jokios logikos besimptomių žmonių testavime. To nedaro švedai, norvegai, suomiai ir turi žymiai geresnę situaciją. Kitas dalykas, testuoti neskiepytus ir netestuoti skiepytų yra dar vienas absurdas. Šiandien negalime pasakyti, kas tą virusą labiau platina“, – teigė R. Jankūnas.

Karbauskis: jei nesugebate, pasitraukite

„Šešėlinė“ Vyriausybė, kaip žada R. Karbauskis, imsis aktyvesnių veiksmų, planuoja rinktis į dar vieną posėdį ir spręs, kaip reikėtų elgtis. R. Karbauskis sako, kad dabartinės situacijos „stebėti jau nebeįmanoma, reikia aiškiai pasakyti, kad arba jūs pradedate dirbti, arba pripažįstate, kad nesugebate ir pasitraukiate“.

„Pasakysiu viena – ši valstybė jau seniai nebuvo tokioje prastoje situacijoje, kokioje atsidūrė dabar. LVŽS taryba penktadienį rinksis ir mes šnekėsime apie tai, kaip į visa tai galima reaguoti politiškai. Atrodo, kad jau nebe kritinė riba, prieita prie absurdo. Valdžia yra tokia silpna, netgi žodis „beviltiška“ tinka šioje situacijoje. Kiekvienoje srityje galime atrasti situaciją, kuri jau nebevaldoma“, – teigė R. Karbauskis.

Plačiau su Vyriausybės planuojama mokesčių reforma galima susipažinti čia.


Rašyti komentarą...
K
Klausimas
2021-09-15 16:43:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur dingo Valatka ir Tapinas,kodel nieko negirdeti is ju?.Kur tie konservatoriu suneliai?
Atsakyti
0

A
Akcija
2021-09-15 17:45:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Klausimas Valatka pachmiela daro, o Tapkinas laisvės partijai ant naujo sualiuko akcija daro, lėšas renka
Atsakyti
0

P
Priedas
2021-09-15 19:16:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dar vienas konservatoriu sunelis pragydo.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų