Ragina migrantams nekurti palapinių miestelio, VRM – be to neapsieisime

Lietuvoje stipriai išaugus migrantų srautams, susirūpinta jų buvimo sąlygomis. Žmogaus teisių gynėjai tikina, kad migrantams būtina sudaryti bazines sąlygas, suteikti maitinimą, leisti nusiprausti. Jie taip pat tikina, kad migrantams tikrai nesudaromos „šiltnamio sąlygos“ ir skeptiškai žiūrėjo į idėją kurti palapinių miestelį. Visgi Vidaus reikalų viceministras tikino, kad srautams išaugus dar labiau, kito pasirinkimo, kaip įkurti palapinių miestelį, nėra.

Išaugęs migrantų srautas ir jų sąlygos Lietuvoje trečiadienį aptartos Seimo Žmogaus teisių komitete.

„Norėčiau įgarsinti, kodėl Žmogaus teisių komitetui buvo taip pat svarbu šitą temą aptarti, būtent žmogaus teisių aspektu. Mes kalbėdami apie tuos procesus, kurie vyksta Lietuvos pasienyje, kalbame apie tai, kaip iššūkį nacionaliniam saugumui.

Bet puikia suprantame, kad išaugusio masto migraciniai procesai signalizuoja apie tam tikrą humanitarinę ir žmogaus teisių krizę“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Jis teigė, kad viešojoje erdvėje pasirodė kai kurių politikų siūlymai spręsti šią krizę nesudarant migrantams „šiltnamio sąlygų“.

„Man atrodo, kad labai svarbu šiame kontekste atskirti, kad viena yra nedemokratinio režimo elgesys ir vos ne tyčinis migrantų atvežimas prie Lietuvos pasienio teritorijos, o visa kita yra tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių migruoja ir, kuriems, iš dalies, reikalinga tam tikra pagalba“, – pažymėjo T. V. Raskevičius.

Migrantams būtina suteikti maisto, higienos priemonių

Lietuvos Raudono kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė teigė, kad susidūrus su didesniu migrantų srautu, svarbus yra teisės kreiptis dėl prieglobsčio aspektas.

„Ta statistika, kur mus pasiekia, rodo, kad didesnioji dalis tų žmonių prieglobsčio pasiprašo, tai kol kas indikacijų, kad ta teisė nebūtų jiems užtikrinta, nematome“, – tvirtino ji.

E. Samuchovaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu taip pat daug kalbama ir apie migrantų laisvės ribojimą. Jos teigimu, teisės aktai nurodo, kad sulaikymas gali būti taikomas tik ypatingais atvejais.

REKLAMA

„Nebus taip, kad mes juos tiesiog kažkur uždarysime ir apribosime laisvę. Migraciniame kontekste laisvės ribojimas yra kraštutinė priemonė“, – kalbėjo Raudonojo kryžiaus atstovė.

Jos tvirtinimu, kai migrantų srautas yra normalus, prieglobsčio sąlygos Lietuvoje yra užtikrinamos gerai, tačiau būtina kalbėti apie dabartinę situaciją, kai migrantų srautas peržengia įprastus ir humanitariniai poreikiai gali būti „aštresni“.

E. Samuchovaitės teigimu, pirmiausia reikia užtikrinti migrantų maitinimą ir geriamą vandenį.

„Tą reikia apgalvoti, kaip tą padaryti. Antras dalykas, tai ir higienos priemonės, galimybės nusiprausti. Galvojant apie palapinių miestelį, šis poreikis taip pat privalo būti užtikrintas“, – sakė ji.

Raudonojo kryžiaus atstovė teigė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į tarp migrantų esančius vaikus, vienišas motinas, žmones su negalia.

„Kalbėti apie tai, kaip užtikrinti vienišų moterų ir vaikų saugumą tokioje stovykloje“, – teigė E. Smuchovaitė.

„Kai kalbame apie žmogaus teises, mes kalbame ne apie šiltnamio sąlygas, ne apie prabangą, bet kalbame apie bazinius humanitarinius poreikius, kuriuos valstybė bet kuriuo atveju, su bet kokiu teisiniu statusu esantiems žmonėms privalo užtikrinti“, – pridūrė Raudonojo kryžiaus atstovė.

Pasak jos, Raudonasis kryžius bus pasirengęs padėti valstybei atliepti humanitarinius žmonių poreikius, nepriklausomai nuo žmonių teisinio statuso.  

Ragino nekurti palapinių miestelio

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš teigė, kad jau anksčiau kalbėta, kad prieglobsčio priėmimo sistema Lietuvoje turėtų būti lanksti ir esant poreikiui, būtų galimybė ją praplėsti, suteikiant galimybę apgyvendinti daugiau žmonių šioje sistemoje.

„Šiandien, kai yra kalba apie palapinių miestelį, norėtume pabrėžti, kad iš tikrųjų tai yra tik laikina priemonė, kuri turėtų būti naudojama išnaudojus visa skitas galimybes“, – kalbėjo R. Kuleš.

REKLAMA

Pasak jos, pirmiausia turi būti pirmiausia įvertinti gyvenamų sąlygų užtikrinimą Užsieniečių registracijos centre, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, Jiezno priėmimo centre. R. Kuleš teigimu, situacija leidžia kalbėti apie papildomą apgyvendinimą ir kažkur bendruomenėse.

„Mūsų įžvalga būtų tokia, kad reikėtų stiprinti dabar esančius pajėgumus ir galbūt nekurti kraštutinių atsakų į ekstremalias situacijas.

Visi suprantame, kad palapinių miestelis nebūtų atsakas į šeimų apgyvendinimą ar pažeidžiamų asmenų apgyvendinimą. Tai būtų kraštutinė priemonė“, – teigė JT atstovė.

„Ar palapinės yra tinkame vieta pažeidžiamiems asmenims apgyvendinti? Aš tokį klausimą norėčiau jums šiandien užduoti“, – pridūrė R. Kuleš.

Ji pritarė, kad migrantų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, jei visos kitos švelnesnės priemonės iki šiol nesuveikė. R. Kuleš tvirtinimu, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, o asmens laisvė galėtų būti apribota tik teismo sprendimu.

Neteisinga visus žmones priskirti ekonominiams migrantams

R. Kuleš teigimu, tik išnagrinėjus prieglobsčio prašymą, galima pasakyti, ar žmogus yra pabėgėlis, ar ekonominis migrantas.

„Matome viešojoje erdvėje, kad labai lengvai pasakoma, kad tam tikri asmenys, ypač minima Sirija, kad tai yra ekonominiai migrantai“, – sakė R. Kuleš.

JT atstovė pabrėžė, kad pabėgėliai negali būti grąžinti į savo kilmės šalį, jiems taikoma tarptautinė apsauga.

„Tik žmonės, kurie neturi apsaugos poreikio, gali būti grąžinti“, – pažymėjo R. Kuleš.

Ji tvirtino, kad Lietuva nėra viena šioje situacijoje, jai į pagalbą ateis ir tarptautinės institucijos ir tarnybos.

Seimo kontrolieriaus įstaigos Žmogaus teisių biuro atstovė Fausta Viktorija Osičnaitė teigė, kad jai ir kolegoms teko Užsieniečių registracijos centre ir ten tikrai nėra sudarytos „šiltnamio sąlygos“.

Pasak jos, negalima turėti išankstinio nusistatymo, kad dauguma migrantų į Lietuvą bandys patekti nelegaliai ir jie neturi realaus prieglobsčio poreikio. F. V. Osičnaitė neteisinga ir kalbėti, kad teisių šiems žmonėms suteikti yra neprivalu ir taip formuoti neigiamą visuomenės nuomonę.

REKLAMA

Tikino, kad visos teisės bus užtikrintos ir palapinių miestelyje

Vidaus reikalų viceministars Arnoldas Abramavičius teigė, kad ar tai būtų migrantas iš Nigerijos, ar iš Europos Sąjungos, niekas nekvestionuoja pamatinių žmogaus teisių.

„Ne ekstremalioje situacijoje jos yra užtikrinamos. Neturėtume abejoti, kad maitinimas, vanduo ar higienos priemonės nėra suteikiamos. Tikrai yra suteikiamos“, – tvirtino A. Abramavičius.

Visgi, anot A. Abramavičiaus, Lietuva artėja prie kritinio atvejo migrantų srautų situacijoje. Viceministras pakartojo ministrės Agnės Bilotaitės žodžiams, kad Lietuva pasiruošusi visiems scenarijams.

„Šiai dienai yra tas A scenarijus, bet tuoj prieisime prie B, kad tas lokalus palapinių miestelis, jeigu bus jo poreikis, prie jo prieisime. Nemanau, kad pastačius palapines, neužtikrinsim maitinimo, vandens ar higienos paslaugų, tikrai ne“, – kalbėjo A. Abramavičius.

Viceministras tikino, kad pastebima, kad migrantai dažnai sieną kerta be asmens tapatybės dokumentų, kas prailgina procedūras ir iš dalies komplikuoja jų galimybes įrodyti, kad jie yra karo zonų pabėgėliai.

„Šiuo atveju, turbūt reikės ir palapinių miestelio. Ieškomi tie sprendimai, turbūt be to nepasieisime“, – kalbėjo A. Abramavičius.

Migracijos departamento atstovė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad iš tų prieglobsčio prašymų, kuriuos departamentas spėjo išnagrinėti, nė vienas migrantas Lietuvoje prieglobsčio negavai.

Pastaruoju metu stebimas didelis iš Baltarusijos atvykstančių migrantų suaktyvėjimas, dėl to pasienyje tris kartus sustiprintos pajėgos.

VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik 300 nelegalų. Daugiausiai – Irako piliečiai. Šis skaičius yra pusketvirto karto didesnis nei buvo per visus 2020-uosius.

Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą ir naujų sankcijų įvedimo to nebedarys.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę sakė, kad nelegalių migrantų gabenimo iš Baltarusijos veikloje gali dalyvauti baltarusių pareigūnai. Jos teigimu, išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.


Rašyti komentarą...
x
xxxx
2021-06-09 12:35:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau šitam .." .Raskevičiūtei " patylėti, geradaris, pas save lai priima, mums to mėšlo tegul nesiūlo .Matom kaip šitie skėriai sugebėjo ap..ti Europos sostines ir miestus, koks jų naglumas ir elgesys, dar mažai išskerdė, dar mažai šių valkatų išlaikomi už normalių žmonių pinigus ?
Atsakyti
0

A
Algis
2021-06-09 12:17:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
O Raskevicius su pabėgėliais ar pabendrauja gyvai gal kartais patikrina ir nustato jų lytinė orientacija gal kas žino apie tai
Atsakyti
-1

S
Saulius
2021-06-09 12:26:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jus pirma savo tautos zmonems suteikite salygas kad zmogus gyvent isvis noretu apgailetini vagys
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (25)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų