O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypač turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Artimuosiuose Rytuose – 2 tūkstančiai lietuvių
Kauno „Žalgirio“ jaunimo komanda dar praėjusią savaitę atvyko į Abu Dabį varžytis Eurolygos jaunimo turnyre. O žinios apie Amerikos ir Izraelio smūgius Iranui kauniečius pasiekė šeštadienį, įpusėjus rungtynėms.
„Šeštadienį po pietų, ilgosios pertraukos metu, gavome pirmuosius tuos signalus, kad JAV ir Izraelis užpuolė Iraną. Bet tuo metu nebuvo kalbama, kad JAE užpuolami, ar planuojama, kad bus užpulta“, – pasakojo Kauno „Žalgirio“ jaunimo komandos vadovas Andrius Gopenas.
Organizatoriai klausė komandų, ar jos tęs dalyvavimą turnyre. „Žalgiriečiai“ patikėję organizatoriais ir Jungtinių Arabų Emyratų valdžios kalbomis, nusprendė likti žaisti toliau. Bet sekmadienį, kai Iranas paleido raketas į kitas regiono valstybes, viskas pasikeitė. Turnyras buvo nutrauktas. Netrukus visi arabų pažadai dėl saugumo dingo.
„Buvau lauke, ir nuaidėjo virš galvos 6 sprogimai. Aišku, paties sprogimo nemačiau, danguje matėsi tik debesėliai, kada matosi numušta raketa. Kai pirmi pasirodė, toks nejaukus jausmas pasidarė, kad artėja link mūsų“, – pasakojo Kauno „Žalgirio“ jaunimo komandos vadovas Andrius Gopenas.
Naktį nerimo įnešė į telefonus gautos žinutės dėl perspėjimų saugotis. Planuotas skrydis iš Dubajaus oro uosto neįvyko, tad lietuviai įstrigo Abu Dabyje.
„Mūsų duomenimis, yra link 2 tūkstančių iš viso asmenų Artimuosiuose Rytuose“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Situacija stebima, evakuacijos nevykdomos
Anot K. Budrio, evakuacija kol kas nebus vykdoma. Diplomatai stebi, ar situacija blogės, o jeigu reikės žmones evakuoti – tai bus daroma Europos Sąjungos mastu.
„Mes koordinuosimės su ES, nes lygiai taip pat jeigu reikės dėl pagalbos suteikimo. Suprantame, kad jeigu reikės, aš dar negaliu sakyti, kad jos reikia, sprendimas nepriimtas, tai ir orlaivių, ir laivų galbūt poreikis ir panašiai. Tai šiuo metu tas nėra aktyvuota“, – tikino K. Budrys.
„Visada yra variantai B, investuojant, sumokant savo pinigais, yra galbūt galimybė keliauti sausuma, pasiekti savo šalį, ar tikslą. Žinoma, atsakomybę turi prisiimti ir patys žmonės“, – teigė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Lietuva smerkia Irano išpuolius, K. Budrys sako, kad mūsų ir Amerikos tikslas sutampa.
„ES strateginis interesas yra, kad režimo neliktų Irane. Režimo, kuris kelia grėsmę regiono valstybėms, egzistencinę grėsmę Izraeliui, ir taip pat gali pasiekti savo turimomis priemonėmis ES, taip pat ir žinome, kad ir mūsų atžvilgiu yra tam tikrų grasinimų. Tai mūsų turėtų būti interesas bendradarbiauti su JAV“, – aiškino K. Budrys.
„Susilpnės Iranas teikdamas pagalbą Rusijai. Gal tos pagalbos bus mažiau. Matėme, kad pagrindinis rėmėjas kare Rusijos prieš Ukrainą, buvo Iranas“, – teigė R. Motuzas.
Rusijos sąjungininkai krenta kaip lapai
Tiesa, pasaulio dėmesys dabar, tikėtina, nukryps nuo Ukrainos į Iraną.
„Nes jei ten vyks tas konfliktas ir dar išsiplės į didesnį regioninį karą – dar labiau dėmesį nutrauks nuo to, kas vyksta Ukrainoje. Ir galimybės bus Rusijai didesnės, jei Amerika pasitrauks apskritai iš paramos Ukrainai“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Bet faktas, kad vienas po kito, kaip lapai krenta Rusijos sąjungininkai, Lietuvai naudingas.
„Joks diktatorius nenori tokio likimo, kaip Maduro, jam dar gerai baigėsi, ar ajatola. Manau, Putinui ir Lukašenkai buvo sunkios naktys, iki šiol jie turbūt nemiega. Geria gal“, – teigė buvęs ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.
„Tai dar vienas įrodymas, kad būti Rusijos sąjungininku pasaulyje nėra jokios naudos, nes Rusija savo sąjungininkų negina“, – patikino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kartais reikia jėgos
Tiesa, pasigirdo vertinimų, kad Amerikos ir Izraelio veiksmai galbūt neteisėti.
„Girdžiu, kad čia kažkoks precedentas dar vienas sukurtas kažkam, nu... Rusijai nereikia jokių precedentų vykdyti imperializmą kaimyninėse valstybėse, tą daro per amžius. Ir tiktai galia gali sustabdyti“, – teigė L. Kasčiūnas.
Skamba ir nuomonė, kad Donaldas Trumpas parodė europiečiams, jog ilgi dešimtmečiai derybų ir diplomatinių pasikalbėjimų ne visad duoda rezultatą, todėl kartais reikia jėgos.
„ES čia yra toks pamokymas dar vienas. Jeigu tu kalbi, mali liežuviu, tai bent turėk kuoką už nugaros. Mes jos neturėjome, mes norėjome būti geri kačiukai, kurie nori būti geri visiems, bet tuo pačiu mes buvome geri ir „Hamas“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Situaciją Irane ir kaip tai gali paliesti mūsų šalį, rytoj žada aptarti ir valstybės vadovai šaukiamoje Valstybės gynimo taryboje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
