90-ies narių orkestras nuo balandžio keliauja po Europos koncertų sales ir per muziką skleidžia žinią apie Ukrainą.
Po istorinių sprendimų galima ir šiek tiek atsikvėpti.
Per ilgas NATO lyderių diskusijas ir svarbius pareiškimus susikaupusią įtampą Madride bando išsklaidyti Kyjivo simfoninis orkestras.
Muzika ir ovacijos skamba Madrido Nacionaliniame Prado muziejuje į kurį Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas lyderius sukvietė vakarienės. Po Aljanso sprendimų, neabejotinai įeisiančių į istoriją.
Šiandien NATO vadovai kur kas labiau atsipalaidavę. Rezultatai yra, sprendimai padaryti. Šio NATO susitikimo sprendimais džiaugiamės ir mes – Lietuva. Juk važiavome tikėdamiesi brigados ir patikslintų gynybos planų. Dėl brigados sutarta. Kaip su gynybos planais – mums nedetalizuojama. Tačiau sakoma, kad NATO teritorija bus suskirstyta regionais, jiems priskirtos konkrečios pajėgos ir nustatyta per kiek laiko jos reaguos. Kalbama apie 10 arba 30 parų. Svarbus sprendimas ir tai, kad pripažinta Rusijos grėsmė.
Mūsų prezidentas aiškina, kad įtikinti NATO lyderius mūsų rūpesčių rimtumu – toli gražu nebuvo paprasta.
„Buvo pakankamai didelių nuogąstavimų, kad tų elementų, kurie mums nepaprastai svarbūs – pirmiausia priešakinės gynybos paminėjimas – gali būti blankesnis nei norėtume. Galėjo atsitikti ir taip, kad padidinimo karinio buvimo iki brigados lygio paminėjimo – taip pat galėjo nebūti“, – teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot prezidento, sunkiausią Aljanso įtikinėjimo darbą atliko, mūsų ambasada prie NATO. Jos vadovas atskleidžia, kad jei Lietuva suskubs, galės pasinaudoti didėjančio NATO biudžeto lėšomis: finansuoti dalį vokiečių brigadai būtinos infrastruktūros Lietuvoje. Mat kiek ir kada mūsų šalyje bus vokiečių karių – dabar priklauso nuo to, kaip greitai būsime pasiruošę juos priimti Lietuvoje. O kol kas esame nepasiruošę, nors didesnio NATO karių skaičiaus savo žemėje prašome jau ne vienus metus.
„Ir dabar pats laikas būtų iš karto identifikuoti bent keletą konkrečių projektų, kuriuos galėtume nedelsiant, gal net kaip pilotinius projektus pateikti NATO. Išties Lietuvai reikės nemažai pinigų karinės infrastruktūros vystymui – čia būtų didelė pagalba“, – teigia Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
„Na ir aš negaliu nepasidžiaugti Suomijos ir Švedijos priėmimu į NATO, kadangi tai daro mus visus stipresniais“, – tvirtina G. Nausėda.
O Kremliui NATO plėtra labai nepatinka. Putinas dar nesibaigus NATO suvažiavimui suskubo grasinti švedams ir suomiams.
„Jei jos nori – prašau. Tik jos turi aiškiai suprasti, kad anksčiau joms nekilo jokių grėsmių. O dabar, jei dislokuos ten karius ir infrastruktūrą – būsime priversti jiems atsakyti tuo pačiu. Sukursime tokią pačią grėsmę teritorijoms, iš kurių grėsmė kyla mums“, – kalba Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Mūsų prezidentas V. Putino pareiškimus vadina „režimo stiliumi“. Estijos premjerė taip pat abejoja, kad Putino žodžiai virs šūviais.
„Žinoma, turime tikėtis siurprizų iš Putino. Bet abejoju, kad jis tiesiogiai puls Švediją ar Suomiją. Neabejotinai matysime kibernetines atakas. Matysime hibridines atakas. Vyksta informacinis karas, bet konvenciniu aš abejočiau“, – sako Estijos premjerė Kaja Kallas.
„Ypatingai noriu jums padėkoti už situacijos sprendimą su Suomija ir Švedija…“, – kalba JAV prezidentas Joe Biden.
J. Bidenas net kelis kartus padėkojo su Putinu flirtuojančiam Turkijos prezidentui už paskutinę akimirką įvykusį pritarimą Suomijos ir Švedijos narystei. Pastarosioms, žinoma, teko padaryti nuolaidų dėl kurdų.
„Ačiū už jūsų lyderystę. Ačiū. Aš sakau nuoširdžiai. Ačiū“, – teigia J. Biden.
Tuo metu NATO diskusijas Madride iš arti stebėjęs politologas Linas Kojala sako, kad Aljanso lūžis šiuo susitikimu savaime nesibaigia. Politiniai sprendimai dar turi virsti kūnu. Pavyzdžiui septyneriopai – iki 300 tūkst. – greitojo reagavimo pajėgos didės tik nuo kitų metų.
„Mes puikiai suprantame, kad šimtai tūkstančių karių Baltijos šalyse vargu ar bus taikos metu. Bet reikia, kad būtų labai greitos galimybės perkelti čia reikšmingas pajėgas, jei yra indikacijų, požymių, kad kažkas gali nutikti blogo. Manau, kad čia NATO pajėgumų sujungimas su planais yra pats reikšmingiausias žingsnis. Kitaip tariant, anksčiau mes turėjome planus – jų įgyvendinimas buvo miglotas. Dabar turėsime ne tik planus, bet planus susietus su labai konkrečiais kariniais pajėgumais“, – komentuoja politologas Linas Kojala.
Baigiantis Madrido susitikimui galingiausią kariuomenę Europoje sukurti užsibrėžęs Vokietijos kancleris žada tai padaryti greitai.
„Mes paskelbėme tikslą, turėti paruoštą kovinę brigadą išskirtinai Lietuvos gynybai“, – kalba Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Šalys sako, kad gins Suomiją ir Švediją jau dabar, joms formaliai neįstojus į NATO.
„Esame pasiruošę visiems scenarijams“, – tikina NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Įsipareigoja didinti išlaidas gynybai.
„Visos šalys prie stalo pripažįsta, kad reikia didinti išlaidas“, – sako Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Ir kartoja, kad Putino siekis perbraižyti sienas Europoje – klaida.
„Pasidavimas ar principų išdavystė reikštų, kad į Europą grįžta karas ir sienos gali būti perbraižomos jėga. Mums tai nepriimtina. Todėl ir kovojame už Ukrainą“, – tikina Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
O Kinija išreiškė susirūpinimą NATO sprendimu strateginėje koncepcijoje įvardinti ją keliančia iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms. Pekinas pareiškė, kad tai neatsakinga ir skatina susipriešinimą.
