Švietimo atstovai Lietuvoje mato - reforma tikrai veikia. Šiemet iš Lietuvos ruošiasi bėgti dar daugiau abiturientų. Net reformos autoriai tai pripažįsta. Bet kaip rengiamasi sustabdyti protų nutekėjimą, liautis jį skatinti ir susigrąžinti išvykusiuosius, planų nėra.
Dings dukart daugiau
Aukštosios mokyklos baiminasi, jog šiemet dalis programų vėl nesurinks reikiamo studentų skaičiaus. Mat didelė dalis abiturientų nebemato prasmės čia studijuoti ir vyksta į užsienį, kur garantuojamas kokybiškas nemokamas mokslas arba bent jau duodamos lengvatinės paskolos, skiriamos stipendijos. Ne paslaptis jau net išliaupsintos reformos autoriams - 41 procentas abiturientų, jei tik galėtų, vyktų mokytis į užsienį.
Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis paaiškino, kad realūs siekiančiųjų išvykti skaičiai paaiškės maždaug po savaitės, kai abiturientai įpusės egzaminus.
“Bet iš dokumentų, kuriuos jie ėmė, galima spręsti, kad skaičius bus labai didelis, gerokai didesnis nei pernai, kai buvo 10-12 procentų visų baigusiųjų. Tai vyksta greičiau dėl geresnių socialinių sąlygų: nemokami mokslai, stipendijos. Be abejo, išvyksta gabesnieji", - tvirtino V.Kaupinis.
Tai, kad ne geresnė padėtis ir Panevėžyje, atskleidė ir Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimundas Dambrauskas.
“Atlikome neoficialų tyrimą, tai tas skaičius buvo 30 vaikų iš 208. Vėliau tas skaičius padvigubėjo iki 60. Pernai buvo tik 14. Aišku, kai kurie stoja ir Lietuvoje. Bet žinau - du vaikai pakviesti į Mančesterį, vienas - į Vokietiją, trys - į Daniją", - vardijo direktorius.
Anot jo, nemažai moksleivių laikosi nuomonės, jog, negavęs vadinamojo krepšelio čia, užsienyje įgysi vertingesnį išsilavinimą negu Lietuvoje. Ir už tą pačią kainą arba net nemokamai.
“Tiems, kurie griežtai apsisprendė ne paskutinę minutę ir ne draugų suvilioti, linkiu net sėkmės. Tik norėtųsi, kad jie grįžtų į Lietuvą. Tik tų sugrįžtančiųjų, manau, nebus labai daug", - sakė gimnazijos vadovas.
Reformos nėra
Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis tvirtino, kad ankstesniais metais išvykdavo apie trečdalį abiturientų. Šiemet jų gali būti ir pusė.
“Dar gali keistis priėmimo sąlygos į Lietuvos universitetus, jei tik Vyriausybė pasiūlytų lengvatines paskolas. Bet kol kas to negirdime. Tačiau šiųmetinė prognozė - apie 50 procentų, nors kažkas paėmė ir kitą skaičių - 59 procentus. Aišku kodėl - priėmimo sąlygos ir finansinės galimybės čia ir užsienyje yra beveik lygiavertės", - perteikė abiturientų nuotaikas direktorius.
Jis neabejojo, kad darbo migracija tiesiogiai susijusi ir su švietimo migracija, mat nematantys perspektyvų dirbti Lietuvoje žmonės čia ir mokytis nenori.
“Tai ar galite patvirtinti tą mintį, kad tik protingi ir išsilavinę gauna vietas mūsų Seime ir Vyriausybėje? - paaiškino jis, iš kur tokie rezultatai, ir pridūrė: - Reforma gal kada ir bus. Dabar jos nėra."
Ministrui skaičiai geri
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kažkodėl visai nenustebo išgirdęs apie abiturientų planus ir patikino, kad skaičiai nepasikeitė.
“Ir ankstesniais metais tokie skaičiai buvo. Didėjimas iš pačių gabiausių, geriausius vaikus surenkančių mokyklų tam tikras gali būti. Bet praėjusiais ir šiais metais yra daugiau nemokamų vietų studijuoti Lietuvoje nei iki reformos. O norą išvykti lemia asmeninių iššūkių norėjimas - nes gabiausieji siekia geriausios kokybės. Per dvidešimt metų buvo nepakankamai reformuota aukštojo mokslo sistema, dėl to kokybė nebuvo užtikrinta. Todėl ir pradėjome pertvarką. Dabartinės reformos negali duoti rezultatų per vienus metus", - tikino ministras, nepripažindamas, kad rezultatais jau džiaugiamės visi.
