REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas, pernai laimėjęs teismo procesą dėl šmeižto prieš du žurnalistus, rengiasi naujam mūšiui dėl savo garbės, pirmadienį rašo "Lietuvos žinios".

REKLAMA
REKLAMA

Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovei Rūtai Baškytei viešai pareiškus, jog S.Stulpinas yra bandęs pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, kad gautų galimybę intensyviau užstatyti žmonos Janinos Stulpinienės žemės sklypus, šis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Vienas tyrimas jau buvo

REKLAMA

S.Stulpinas generalinio prokuroro Algimanto Valantino paprašė ištirti, ar jo veiksmuose nėra tarnybinės etikos pažeidimo požymių, bei įvertinti, ar R.Baškytės teiginiuose žiniasklaidai paskelbta tiesa. Raštas parašytas praėjus dviem dienoms, kai R.Baškytė, duodama interviu dėl jai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pareikštų įtarimų, kad būdama valstybės tarnautoja dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, prabilo apie Klaipėdos miesto prokuratūros vadovo jai darytą spaudimą.

REKLAMA
REKLAMA

Nedelsdamas nė dienos generalinis prokuroras A.Valantinas sudarė komisiją ir pavedė jai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl S.Stulpino galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atsižvelgiant į tai, kad suabejota prokuroro nešališkumu, ikiteisminis tyrimas dėl R.Baškytės patikėtas Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

S.Stulpinui tai jau antras tarnybinis patikrinimas per pastaruosius ketverius metus. Be abejo, ir šį sykį, kaip ir 2003-iaisiais, bus domimasi prokuroro žmonos J.Stulpinienės sklypais, kuriuos ji įsigijo labai pigiai (15 tūkst. litų už tris hektarus pajūryje) iš vieno uostamiesčio teisininko kaip tik tuo metu, kai jo uošvis dėl įtarimų paėmus kyšį buvo atsidūręs po miesto teisėsaugininkų didinamuoju stiklu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2003 metais Generalinės prokuratūros tikrintojai, nesugaišę uostamiestyje nė dviejų parų, reabilitavo S.Stulpiną. Prokuroro švaria sąžine nepatikėjo tik žurnalistai Rūta Grinevičiūtė ir Vaidotas Zaleckis. Jie ne kartą aprašė ir parodė per televiziją įtartinas žemės sklypų įsigijimo aplinkybes.

Pernai visa Lietuva sužinojo, kad R.Grinevičiūtė ir V.Zaleckis, rašydami, jog neetiška iš valdininko, sulaikyto už kyšio ėmimą, žento mažesne negu rinkos kaina pirkti žemės sklypus, apšmeižė garbingą žmogų. Tauragės rajono apylinkės teismas nuteisė R.Grinevičiūtę ir V.Zaleckį - abiem žurnalistams skyrė 30 minimalių gyvenimo lygių baudas (po 3750 litų). Be to, teismas iš dalies patenkino prokuroro ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žurnalistai S.Stulpinui turės sumokėti po 5 tūkst. litų, nors jis reikalavo priteisti 50 tūkst. litų.

REKLAMA

"Nuosprendį apskundėme, byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme, - nė nemano susitaikyti su šmeižikės etikete R.Grinevičiūtė. - Paskirtos naujos ekspertizės, todėl bylos nagrinėjimas atidėtas ilgiau nei metams. Tauragės teisme S.Stulpinas nepaneigė, kad pirko sklypus pigiau nei rinkos vertė, kad pirko iš Artūro Žičkaus, kurio uošvis Jurgis Rima tuo metu buvo suimtas įtariant jį paėmus kyšius. S.Stulpinas teisme sakė, jog nedarė įtakos bylos tyrimui. Tačiau faktas tas, kad Rima - kaliūzėje, o Žičkus teisme prisipažįsta labai ieškojęs pagalbos, kad padėtų Rimai. Ir tuo metu įvyksta tas sklypo pardavimo sandoris. Visi faktai teisingi. Mus nuteisė už tai, jog aš S.Stulpinui tiesiai uždaviau klausimą: "Ar jums neatrodo, kad tai buvo kyšis?" Nors kiekvienas žmogus turi teisę bet ko paklausti, Tauragės teisėjo nuomone, aš negaliu klausti ir apskritai negaliu blogai galvoti apie tą sklypų įsigijimo sandorį."

REKLAMA

Pavojinga liudytoja?

R.Baškytė su Klaipėdos teisėsaugininkais artimiau pradėjo bendrauti 2006 metais, kai jos vadovaujama tarnyba patikrino statybas Kuršių nerijoje ir nustatė gausybę pažeidimų. Keletas valdininkų dėl to neteko darbo, su Klaipėdos apskrities viršininkės kėde teko atsisveikinti ir Virginijai Lukošienei. Jos veiklą tyrė Vyriausybės sudaryta komisija.

Tačiau įstatymus akivaizdžiai pažeidę valdininkai baudžiamųjų bylų išvengė. O R.Baškytė, kurios iniciatyva buvo pradėta kova su savavališkomis statybomis Kuršių nerijoje, galėjo tik stebėtis, kad niekas jos nepuola ir nebando išversti iš posto. Juk dėl prasidėjusių teismų procesų ant plauko pakibo milijoninės privataus kapitalo investicijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ramybė truko neilgai - tik iki Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl Generalinio plano teisėtumo. Ginčas dėl Generalinio plano buvo pagrindinis argumentas V.Lukošienei ir kitiems prisidirbusiems valdininkams aiškinantis dėl padarytų pažeidimų. KT prieš kelis mėnesius atmetus šį kozirį, teliko vienas kelias - pašalinti R.Baškytę, kuri liudija nagrinėjant vos ne kiekvieną bylą ir teismui pateikia aiškius argumentus, įrodančius, kad statybos Kuršių nerijoje buvo neteisėtos.

Šiuo metu teismuose yra per 30 bylų, vieną jų Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jau laimėjo pirmos instancijos teisme. O kokie žmonės, kokie pinigai ir kokie interesai slypi už kiekvienos bylos, galima suprasti vien iš investicijų, siekiančių dešimtis milijonų litų.

REKLAMA

"Nemanau, kad esu nepakeičiama, nemanau, kad dabar jau ten, kur nueita iki teismų, kas nors pasikeistų, - logiškai vertino padėtį R.Baškytė. - Nebent atėjęs naujas žmogus nevažiuotų į teismų procesus. Negaliu sureikšminti savo dalyvavimo bylose, bet kadangi taip jau gyvenimas susiklostė, kad pirmiausia dirbau planavimo, vėliau - aplinkosaugos srityse, o dabar - Saugomų teritorijų tarnyboje, Kuršių nerijos planus žinau nuo 1968 metų. Faktiškai, be manęs, nelabai kas gali liudyti dėl tos situacijos. Kita šalis teismams rengiasi labai rimtai, gaudo vos ne kiekvieną žodį. Mano nebuvimas ir nevažinėjimas į teismus būtų labai stipraus kozirio praradimas."

REKLAMA

Prokuroro valdžia

Prieš savaitę paskelbtas pranešimas, jog aukšta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnė įtariama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t. y. raštu atsakydama įvairioms institucijoms bei privačioms firmoms į kai kuriuos jų paklausimus dėl statybų Kuršių nerijoje pažeidė galiojančius Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, Saugomų teritorijų įstatymo kai kurių punktų bei kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatus ir šiais savo veiksmais sudarė sąlygas pradėti neteisėtas statybas Kuršių nerijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keisčiausia, jog R.Baškytė įtariamąja patraukta UAB "Sabonis ir partneriai" savavališkų statybų Preiloje byloje. Tų statybų užsakovai bandė tartis su tarnyba dėl taikos sutarties dar nesulaukę KT sprendimo, tačiau jų pastangos buvo bergždžios.

"Negaliu atvirai kaltinti vienų ar kitų, kas ten mano sieloje ir su kuo galima susieti, dabar nekalbu, - R.Baškytė neslėpė, jog nujaučia tikruosius ją užgriuvusių nemalonumų motyvus. - Bet kai prokuroras, su kuriuo faktiškai sėdime vienoje valtyje visose bylose, trečiuoju asmeniu atstovaujame viešajam interesui, valstybės interesui, ir tuo pat metu pradeda bylą prieš mane, šito nesuprantu."

REKLAMA

Įvardijusi galimus asmeninius motyvus, dėl kurių galėjo patekti prokuroro nemalonėn, R.Baškytė sulaukė kategoriško S.Stulpino atsako. Jis paneigė, kad asmeniškai darė R.Baškytei spaudimą dėl užstatymo procento išlaikymo pajūrio regioninio parko buferinėje apsaugos zonoje, kurioje yra jo žmonai priklausantys sklypai. "Niekada jos dėl to nesikviečiau pasikalbėti. Su R.Baškyte esu bendravęs telefonu dėl Kuršių nerijos reikalų, - pareiškė žurnalistams S.Stulpinas. - Ji prokuratūrai yra perdavusi nemažai medžiagos, dėl to teismuose pareikšta daug civilinių ieškinių."

REKLAMA

Tačiau R.Baškytė puikiai prisimena tą prieš metus įvykusį pokalbį, ir jis tikrai buvo ne tik apie Kuršių nerijos apsaugojimo nuo savavališkų statybų reikalus.

"Kadangi mes daug važinėjome į Klaipėdą dėl savavališkų statybų Kuršių nerijoje, vyko teismų procesai, kartą S.Stulpinas pakvietė užeiti į prokuratūrą, - išsamiai papasakojo apie susitikimą R.Baškytė. - Dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokurorei šiek tiek pakalbėjome apie Kuršių nerijos bylas. O paskui S.Stulpinas paprašė prokurorės išeiti ir pradėjo pokalbį apie jo sklypą. Kad aplinkybės taptų aiškesnės, buvo pakviestas Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius. Šiuo atveju turiu liudytojus, kurie galėtų patvirtinti, apie ką kalbėjome."

REKLAMA
REKLAMA

Ir tikrai D.Nicius patvirtino, jog tąsyk buvo pas S.Stulpiną kartu su R.Baškyte ir dar viena tarnybos darbuotoja. Tačiau, pasak D.Niciaus, tai ne pirmas kartas, kai jam teko vykti į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kad pasiaiškintų jos vadovui dėl J.Stulpinienės sklypų užstatymo procentų. Parko direktorius spėja, jog šiuo klausimu S.Stulpinas yra asmeniškai skambinęs R.Baškytei dar iki susitikimo prokuratūroje.

"Kiek jis ten skambino, kiek bendravo, nežinau, tik tada, kai R.Baškytė buvo atvažiavusi į Klaipėdą, mane pasikvietė, kad užeičiau, - puikiai prisimena tą pokalbį D.Nicius. - Kai ten buvo rengiamas detalusis planas (dėl J.Stulpinienės 3 sklypų suskaidymo į šešias dalis - R.S.), buvau informavęs R.Baškytę, kad... kaip pasakyti... kad... yra norima kitokių tų sprendinių. Situacija buvo tokia, kad J.Stulpinienės vardu, ne S.Stulpino, buvo padarytas detalusis planas. Ten sklypo plotas - maždaug hektaras. Buvo suformuoti trys sklypai po 35 arus, o užstatymo plotas numatytas 7-8 procentai. Jie norėjo tuos tris sklypus padalyti, kad būtų šeši sklypai, ir palikti tą patį užstatymo procentą."

Saugomų teritorijų tarnyba išsiaiškino, jog negali patenkinti S.Stulpino norų, nes tuomet pažeistų naująją tvarką, pagal kurią pajūrio zonos sklype statiniai negali užimti daugiau kaip 5 proc. ploto. Toks sprendimas sklypo savininkui, be abejo, buvo materialiai nenaudingas. Juk pavykus jį suskaidyti į smulkius sklypelius ir gavus leidimą imtis intensyvesnės statybos, žemės savininkai būtų gerai uždirbę parduodami tuos sklypus.

REKLAMA

"Mūsų pozicija buvo tokia, ir jų (S.Stulpino - aut.) tai netenkino,- pasakojo D.Nicius. - Man regis, 2006 metų vasario mėnesį parašėme savo neigiamą atsakymą. Paskui pats S.Stulpinas mane su projektuotoju buvo pasikvietęs."

Pajūrio regioninio parko direktorius neprieštaraudamas nukulniavo į miesto prokuratūrą, kad pasakytų jos vadovui, kodėl neduoda leidimo intensyviau užstatyti jo žmonai priklausantį sklypą. Dėl to sklypo prokuroro kabinete teko aiškintis ir R.Baškytei. Ar dažnai taip būna, kad savarankiškos valstybinės įstaigos vadovas kviečiamas pas prokurorą dėl asmeninių prokuroro problemų?

"Iš pradžių net nesupratau, apie ką bus kalba, nes mes buvome pateikę prokuratūrai užklausimą, ar teisėtai grąžintos žemės prie Olando kepurės, - dėstė D.Nicius. - Sulaukęs S.Stulpino skambučio, kad nori susitikti, iš pradžių pamaniau, jog tais klausimais. Paskui paaiškėjo, kad... ta prasme... Jeigu žmogus turi nuosavybę, žino pareigas, iš principo jis gali teirautis. Aišku, pas mus daug kas turi nuosavybės - ir A.Bosas, ir A.Macijauskas, ir kiti žinomi žmonės, bet pas juos man neteko vaikščioti. Matot, čia tokia situacija, kad mes esame prokuratūros kaimynystėje. Tad specialiai kažkur nevykau."

REKLAMA

Ir tikrai Pajūrio regioninio parko direkcija Klaipėdoje įsikūrusi Vilties g. 6-ame name, o apygardos ir apylinkės prokuratūros - tos pačios gatvės 12-ame name. Tikrai netoli viena nuo kitos. Tik kodėl miesto prokuratūros vadovas pats negalėjo užeiti į direkciją jam rūpimu klausimu?

"Ne, nesikviečiau D.Niciaus, - paneigė Pajūrio regioninio parko direktoriaus žodžius S.Stulpinas. - Man Atas (Ramūnas Atas, J.Stulpinienės sklypo projektuotojas - aut.) pats paskambino ir paklausė, ar gali su D.Niciumi užeiti, dėl tų procentų pasikalbėti. Patys atėjo pas mane, klausė, kaip darome, kokie tie procentai. Pasakiau, kad nežinau, kokie procentai yra. Tada D.Nicius pasiūlė - gal tu parašyk man, o aš išsiunčiu tą raštą R.Baškytei. R.Atui tai pasakė. R.Baškytė turi į tą raštą atsakyti."

"Mes su S.Stulpinu daugiausia kalbėjome telefonu. Jis klausinėjo, ar jau parašėme atsakymą, ar išnagrinėjome, - pasakojo R.Baškytė. - Mūsų telefono pokalbius girdėjo ir mūsų teisininkė. Ji sakė negalinti įsivaizduoti, kad žmogus, einantis tokias pareigas, šitaip tiesiai gali skambinti, prašyti ir sakyti. Aš, kaip valstybės tarnautoja, neišdrįsčiau taip. Neturiu jokio asmeninio intereso, kitaip negalėčiau dirbti tokio darbo, bet negalėčiau taip atvirai skambinti kokios nors inspekcijos, ar aplinkos, ar teritorijų planavimo, darbuotojams ir sakyti: "Tu ten pasižiūrėk, man reikia."

Jeigu

REKLAMA

Teisininkai nemėgsta, kai sakinys prasideda žodeliu "jeigu". O kaip be jo išsiversti gyvenime? Liepos 10 dieną R.Baškytei tapus įtariamąja Preilos botelių statybos byloje, ši informacija mėnesį nepateko į viešumą. Jeigu R.Baškytė per tą laiką būtų suradusi išeitį ir leidusi J.Stulpinienei savo tris sklypus padalyti į tiek sklypelių, kiek širdis geidžia, leidusi juose statyti daugiau pastatų, nei numatyta Tvarkymo plane, ar įtarimai jos atžvilgiu būtų buvę panaikinti?

Į šį klausimą negali atsakyti niekas, išskyrus patį S.Stulpiną. O ką į jo prašymą ištirti R.Baškytės kaltinimus atsakys Generalinės prokuratūros komisija, sužinosime jau greitai. Ar ir šį kartą komisija neras dėmių ant miesto prokuratūros vadovo munduro?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų