• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ikiteisminis tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“ buvo nutrauktas pagrįstai, po patikrinimo konstatavo Generalinė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“ buvo nutrauktas pagrįstai, po patikrinimo konstatavo Generalinė prokuratūra.

REKLAMA

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras patikrino priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagrįstumą ir paliko juos galioti kaip teisėtus, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo 2020 metų pavasarį, koronaviruso pandemijos pradžioje, iš bendrovės „Profarma“. Pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 metų vasaros.

Įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus ir kitą svarbią informaciją, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė liepos 26 dieną nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir dokumentų suklastojimo. Įtarimai panaikinti visiems įtariamiesiems, tarp jų – biofarmacijos įmonės „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Redui Laukiui.

REKLAMA
REKLAMA

Vėliau generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė patikrinti nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pasak prokuratūros, per ikiteisminį tyrimą nenustačius, jog įtariamieji R. Laukys ir E. Mištinienė padarė pirminį nusikaltimą – sukčiavimą (nenustačius nusikalstamos gauto turto prigimties), negalimas ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas – tai konstatavus, ikiteisminis tyrimas dėl šių įtarimų nutrauktas.

REKLAMA

Prokuratūra teigia, kad per ikiteisminį tyrimą nepavyko gauti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų E. Mištinienės ir R. Laukio tarpusavio susitarimus, galimai apgaule iš šio sandorio gauti neteisėtos ar nusikalstamos naudos, nustatyti visą nusikalstamo veikimo mechanizmą ir tolimesnę su korupcija susijusią komunikaciją valstybės institucijose ir tarp asmenų, siūlančių šiuos testus įsigyti. Todėl ši ikiteisminio tyrimo dalis dėl galimo sukčiavimo prokurorės nutarimu buvo nutraukta.

REKLAMA
REKLAMA

Pareigūnai įtarė, kad „Profarma“ klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.

Bylos duomenimis, šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Profarma“ teigė, kad dėl vykdyto teisėsaugos tyrimo patyrė žalą – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų. „Profarmos“ interesams atstovaujančio advokato Lauryno Lukošiūno teigimu, įmonės atžvilgiu buvo imtasi neproporcingų priemonių, taikyti bereikalingi areštai, blokuota veikla. 

Anksčiau minėtame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti ir buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Jos byla buvo atskirta nuo šio tyrimo ir vėliau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur yra nagrinėjama iki šiol.

REKLAMA

Dėl iš „Profarmos“ pirktų greitųjų testų Lietuvoje vyko ir civilinė byla, jau persikėlusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą EŽTT dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų.

Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.

REKLAMA

Šį bylinėjimąsi inicijavo prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.

Peticijose EŽTT bendrovės skundžiasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, apibrėžiantį nuosavybės apsaugą.

Šis bylinėjimasis kilo dėl to paties neskelbiamų derybų būdu vykusio pirkimo, dėl kurio vyko ir baudžiamasis procesas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų