Generalinė prokuratūra pirmadienį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo, išslaptinant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagą.
Su prašymu pradėti tyrimą kovo 27 dieną kreipėsi VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) viešai paskelbė VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis.
VSD vertinimu, paviešinus VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis, buvo atskleista Lietuvos valstybės paslaptį sudaranti informacija.
Pasak Generalinės prokuratūros pranešimo, tuo tarpu iš Seimo pateiktos medžiagos matyti, jog NSGK pirmininkas bei už informacijos išslaptinimą balsavę komiteto nariai vertino komiteto darbo metu surinktą medžiagą kaip jų parengtą įslaptintą informaciją, todėl jie buvo įsitikinę, kad nepažeidė valstybės paslapties įstatymo.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuratūra konstatuoja, jo VSD prašoma įvertinti faktinė situacija apibūdintina kaip dviejų Lietuvos paslapčių subjektų - Seimo ir VSD ginčas dėl įslaptintos informacijos naudojimo ir išslaptinimo teisės.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus bei jų įgyvendinimą institucijose koordinuoja kolegiali institucija - Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, tačiau nei viena iš ginčo šalių į šią komisiją nesikreipė. Pažymėtina, jog šios komisijos sprendimai privalomi visiems paslapčių subjektams.
Dviprasmiškai reglamentuodama kai kuriuos su paslapčių apsauga susijusius klausimus bei palikdama galimybę skirtingai traktuoti konkrečių teisės normų turinį, valstybė sukuria situaciją, kuomet asmens veikimas vienu iš galimų būdų gali būti vertinamas ir kaip nusikalstamas, ir kaip nenusikalstamas.
Valstybė neturi teisės traukti asmens atsakomybėn jei jos nustatytos elgesio taisyklės buvo nevienareikšmės, dviprasmiškos ir asmuo, pagrįstai manydamas, jog veikia teisėtai, pasirinko vieną iš elgesio variantų. Tai prieštarautų baudžiamojo proceso principams bei keltų pagrįstų abejonių dėl galimybės konstatuoti visų būtinų nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje.
Prokurorai konstatuoja, jog išslaptindami aptariamą įslaptintą informaciją NSGK nariai dėl dviprasmiškų įstatymo nuostatų formuluočių suvokė savo veiką kaip atitinkančią ginčytinų įstatymo nuostatų reikalavimus, t. y. padarė pateisinamą teisinę klaidą.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tad nesant būtino subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta.
NSGK kovą išslaptino dalį VSD veiklos tyrimo medžiagos. Išslaptinta tyrimo dalis, susijusi su galimais valstybės pareigūnų korupciniais ryšiais - daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.
Skubus posėdis, kurio metu nuspręsta išslaptinti dalį tyrimo medžiagos, sušauktas po to, kai VSD vadovas A.Pocius pranešė, kad turi informacijos, esą patvirtinančios, jog parlamentiniam tyrimui vadovavęs NSGK pirmininkas A.Matulevičius praeityje turėjo ryšių su sovietų KGB. Liustracijos komisija vėliau nustatė nepakankant įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti.
Išslaptindamas tyrimo medžiagą, NSGK užbėgo už akių Seimo valdybai, kuri, kaip planuota, jau kitą dieną turėjo apsispręsti - viešinti medžiagą ar ne, ir kokia forma bei apimtimi.
Tuomet Seimo pirmininkas V.Muntianas sudarė komisiją, kuri turėjo įvertinti, ar skubotas slaptos informacijos išviešinimas įvyko nepažeidžiant įstatymų.
Komisija konstatavo, jog NSGK neteisėtai išslaptino VSD veiklos tyrimo medžiagą, tačiau tokią išvadą NSGK apskundė Etikos ir procedūrų komisijai.
Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nusprendė, jog Seimo pirmininko potvarkis, kuriuo sudaryta minėta komisija, neprieštaravo Seimo statutui.
