Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius teigia, kad pagal keturių profesinių sąjungų pasirašytą šakos kolektyvinę sutartį mokytojų atlyginimų didinimas numatytas iki 2028 metų, o parengtame biudžeto projekte šie įsipareigojimai vykdomi.
„Mes neturime jokio pagrindo kvestionuoti to, dėl ko susitarėme. Mes laikomės pozicijos, kad socialiniame dialoge darbuotojai, darbuotojų atstovai ir Vyriausybė yra lygiaverčiai, lygiateisiai ir turi elgtis vienodai. Jeigu susitariama, viena ir kita šalis turi gerbti savo žodį“, – Eltai sakė A. Jurgelevičius.
Pasak jo, susitarime aiškiai nustatyti mokytojų atlyginimų didinimo dydžiai ir tvarka, todėl profesinė sąjunga neprisideda prie iniciatyvos reikalauti didesnio augimo.
„Taip, be abejo, aš, kaip mokytojas, kaip mokytojų atstovas, noriu, kad mokytojų atlyginimai kitais metais didėtų ne 7,5 procento – na, šiek tiek ten daugiau, 20 procentų, o gal rytoj norėsiu ir 30 procentų. Bet aš suprantu, kad yra norai, yra realybė“, – teigė LŠMPS vadovo pavaduotojas.
A. Jurgelevičius pabrėžė, kad susitarimas buvo pasiektas atsižvelgiant tiek į mokytojų poreikius, tiek į valstybės finansines galimybes ir kitų profesijų darbuotojų lūkesčius.
Jis taip pat kritikavo kitą profesinę sąjungą, teigdamas, kad ši, jo vertinimu, kasmet bando peržiūrėti jau sutartus atlyginimų didinimo įsipareigojimus.
Reikalauja atlyginimus didinti bent 10 proc.
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad numatomas atlyginimų didinimas neatitinka principo, jog mokytojų darbo užmokestis turėtų augti sparčiau nei šalies vidurkis.
„Mūsų netenkina tas biudžetas, nes pažeistas pats pagrindinis principas: buvo tariamasi, kad mokytojų atlyginimai didėtų daugiau negu šalies vidurkis“, – Eltai sakė A. Navickas.
Anot jo, praėjusiais metais darbo užmokestis šalyje padidėjo 9,5 proc., o mokytojų atlyginimai – iki 8 proc. Todėl profesinė sąjunga mano, kad kitąmet atlyginimus reikėtų didinti bent 10 proc.
„Manome, kad darbo užmokestį reikėtų didinti bent 10 procentų, kad būtų užtikrintas mokytojų atlyginimų progresas ir augimas, kad jie didėtų daugiau negu šalies vidurkis ir būtų pasiektas tas tikslas, kuris buvo keliamas, – kad mokytojo profesija taptų patrauklesnė jaunimui, o darbo užmokestis būtų bent 30 procentų didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį“, – aiškino jis.
A. Navickas teigė, kad LŠDPS apie savo nuogąstavimus buvo informavusi ministeriją raštu, tačiau sulaukė atsakymo, jog nėra galimybių atlyginimus didinti daugiau.
Jo teigimu, atsižvelgdama į savo prioritetus valstybė galėtų ieškoti papildomų galimybių, o kol kitų metų valstybės biudžetas dar nepatvirtintas, dėl atlyginimų didinimo galima derėtis.
Po derybų kreipėsi į Sinkevičių
Po trečiadienį vykusio LŠDPS susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais A. Navickas išplatino viešą pranešimą, kad susitikimas baigėsi be susitarimo.
„Ne, ministerija tiktai formaliai atsakė, pateikė atsakymą, ir iš tikrųjų jie neieškojo galimybės susitarti. Jie formaliai neva parodė, kad derina, bet į jokius argumentus neatsižvelgė“, – Eltai ketvirtadienį teigė jis.
Pasak profesinės sąjungos vadovo, dabar ketinama prašyti premjero Mindaugo Sinkevičiaus pagalbos ieškant sprendimo.
A. Navickas pabrėžė, kad tolesni LŠDPS veiksmai priklausys nuo derybų rezultatų.
Nepatenkinti ir pareigūnai
Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui didinti planuojama skirti 245,1 mln. eurų. Atlyginimai vidutiniškai augtų 7,56 proc.
Statutinių pareigūnų algas vidutiniškai numatyta kelti 7,5 proc. (tam numatyti 45 mln. eurų), kultūros darbuotojų – 7,5 proc. (didinimui žadama skirti 21,8 mln. eurų). Kai kurios pareigūnų profsąjungos piktinasi mažesniu nei tikėtasi darbo užmokesčio didinimu ir neatmeta galimybės protestuoti.
Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatomas bazinis 2,5 proc. atlyginimo augimas (73,8 mln. eurų).
Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys fiskalinės drausmės taisykles, numatančias, kad euro zonos valstybių metinis pajamų ir išlaidų atotrūkis negali būti didesnis kaip 3 proc. BVP.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į Švietimo ir mokslo ministeriją ir pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą. 2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
