Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas šalies ūkyje be individualiųjų įmonių siekė 2628,2 euro prieš mokesčius ir 1594,9 euro „į rankas“. Per metus šios sumos padidėjo atitinkamai 10,1 ir 9,1 proc.
Vidurkis slepia daugiau nei 500 eurų skirtumą
1594,9 euro siekiantis vidurkis nereiškia, kad tokią sumą kas mėnesį gauna kiekvienas darbuotojas. Atlyginimas priklauso nuo gyvenamosios vietos, profesijos, darbo srities ir konkretaus darbdavio.
Sostinės regione vidutinė alga „į rankas“ siekė 1742,2 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1492,2 euro. Taigi, skirtumas tarp dviejų šalies regionų sudarė 250 eurų per mėnesį.
Dar didesnis atotrūkis matyti tarp savivaldybių. Vilniaus mieste vidurkis siekė 1794,8 euro, o Zarasų rajone – 1246,5 euro. Skirtumas viršijo 548 eurus per mėnesį. Per 12 mėnesių susidarytų beveik 6,6 tūkst. eurų.
Tai nereiškia, kad kiekvienas vilnietis uždirba daugiau už kiekvieną Zarasų gyventoją. Tačiau skaičiai parodo, kaip smarkiai gali skirtis algos skirtingose Lietuvos vietose.
Tokį dešimtmetį pakartoti bus sunku
Artėjant investuotojų konferencijai „Financial Freedom Forum“, surengtame vebinare apie artimiausių penkerių metų ekonomikos tendencijas M. Dubnikovas sulaukė klausimo, ar atlyginimai Lietuvoje ir toliau kils taip greitai.
„Būnant optimistu, aš nenorėčiau tikėti, kad mes matysime stagnaciją. Mes lėtame Europos Sąjungos organizme sugebame būti radikalūs, galima taip išsireikšti – judame greitai ir neprognozuojamai. Tai dažnai nustebina kitas valstybes“, – sakė ekonomistas.
Stagnacija reikštų, kad atlyginimų augimas sustoja. Apie visišką sustojimą M. Dubnikovas nekalba. Jis abejoja ne tuo, ar algos didės, o tuo, kaip greitai jos galės kilti.
Koks didelis buvo pastarojo dešimtmečio šuolis, rodo paprastas palyginimas. 2016 metų antrąjį ketvirtį vidutinė alga „į rankas“ siekė apie 601 eurą, o dabar – beveik 1595 eurus. Taigi, pinigine prasme ji padidėjo daugiau kaip 2,5 karto. Tačiau per tą laiką kilo ir kainos, todėl svarbu ne vien algos dydis, bet ir tai, kiek už ją galima nusipirkti.
Algos kils, tačiau vis lėčiau
Panašią kryptį rodo ir naujausia Lietuvos banko (LB) prognozė. Skaičiuojama, kad 2026 metais vidutinis darbo užmokestis augs 9,4 proc., 2027 metais – 7,6 proc., o 2028 metais – 7 proc. Vadinasi, algų augimas nesustos, tačiau jo tempas sulėtės.
Ši prognozė nereiškia, kad kiekvienam darbuotojui alga kitąmet būtinai padidės 7,6 proc. Tai visos šalies vidurkis, vienų žmonių atlyginimai gali kilti greičiau, kitų – lėčiau, o dalies visai nesikeisti.
Vis dėlto algos turėtų augti greičiau už kainas. LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija 2026 metais sieks 5,1 proc., 2027 metais – 3,1 proc., o 2028 metais – 2,6 proc. Jei prognozės išsipildys, vidutiniškai žmonių perkamoji galia ir toliau didės.
„Ar mes galėsime pakartoti tai, kas buvo per paskutinius 10 metų? Norėtųsi, bet abejoju, dėl to, kad mes pasivijome Europos Sąjungos vidurkius. Nekalbu apie vidutinį darbo atlyginimą, bet šiaip bendrai – pagal perkamąją galią, pagal PPP rodiklius mes visai netoliese“, – aiškino jis.
Vien kelti algas neužteks
Perkamoji galia parodo, kiek prekių ir paslaugų žmogus gali nusipirkti už turimus pinigus. Naujausiais 2025 metų Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonominis lygis, įvertinus kainų skirtumus, siekė 87 proc. ES vidurkio. Tai nėra vidutinė alga, o bendras šalių ekonominio lygio palyginimas.
„Tam, kad peršoktume, mums reikia kokybinio šuolio į priekį“, – pabrėžė ekonomistas.
Vadinasi, vien didinti algas neužteks. Kad jos galėtų sparčiai kilti ilgesnį laiką, įmonės taip pat turės daugiau uždirbti – dirbti našiau, diegti technologijas ir kurti brangesnes bei didesnės vertės prekes ar paslaugas.
„Aš tikiu, kad mes augsime, bet tokio augimo greičio, kokį turėjome, vargu bau, ar sugebėsime išlaikyti. Jeigu išlaikysime, tai bus dar vienas stebuklas. Stebuklus mes kuriame, bet ar pavyks – sunku patikėti“, – apibendrino M. Dubnikovas.
