Tarybos rekomendacijos apima valstybės finansus, gynybos finansavimą, verslo investicijas, darbuotojų įgūdžius, socialinę apsaugą ir energetinį saugumą. Iš viso numatyta 80 priemonių, kurias įgyvendina devynios ministerijos.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Goda Burokienė nurodė, kad žymi pažanga pasiekta įgyvendinant 9 proc. rekomendacijų, dalinė – 41 proc., o ribota – 50 proc. rekomendacijų.
„Gėris yra tame, kad nė vienos rekomendacijos įgyvendinimas nevertinamas kaip be pažangos“, – sakė ji.
Ministerijos pristatė pagrindinius darbus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina priemones, skirtas gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą, skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Tarp numatytų priemonių – paskolų, garantijų ir rizikos kapitalo finansavimas, įmonių skatinimas pritraukti lėšų kapitalo rinkoje, taip pat tvarios pramonės transformacija ir žaliųjų parkų plėtra.
Finansų ministerija rengia 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą, siekia gerinti mokesčių surinkimą ir mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Taip pat numatoma nuo 2027 metų didinti akcizus alkoholiui, tabako gaminiams ir jų alternatyvoms.
Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus informavo, kad Lietuva yra pateikusi Europos Komisijai paskutinį mokėjimo prašymą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą.
„Lietuva yra atsiskaičiusi už visus plano rodiklius“, – sakė jis, pažymėdamas, kad šiuo metu laukiama Europos Komisijos vertinimo.
Ministerija taip pat rengia 2026–2028 metų kapitalo rinkos plėtros gaires, kuriomis siekiama didinti įmonių galimybes pritraukti finansavimą.
Pasisakė SAM ir SADM
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pristatė priemones, skirtas gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, mažinti eiles ir stiprinti pasirengimą krizėms. Toliau plėtojami sveikatos centrai, ieškoma sprendimų dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos ir elektroninės sveikatos sistemos valdymo.
Kalbėdamas apie elektroninės sveikatos sistemos atnaujinimą, ministras pripažino, kad procesas užtruks.
„Rengiamasi, bet aišku, kad iki to užtruks keletą metų“, – sakė L. Kukuraitis, pridurdamas, kad kol kas teks naudotis dabartine (e.sveikata – ELTA) sistema.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk pristatė priemones, skirtas mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plėsti socialinių paslaugų bei būsto prieinamumą.
Pasak jos, Seimui pritarus, 2027 metais vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, galėtų didėti apie 10,9 proc., o minimali mėnesinė alga siektų 1 245 eurus iki mokesčių.
Taip pat planuojama nuo 2027 metų rugsėjo pradėti nemokamai maitinti trečiokus, nevertinant jų šeimų pajamų. Ketvirtokams ši priemonė būtų taikoma nuo 2028 metų rugsėjo.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad daugiausia dėmesio ministerija skiria mokslo ir verslo bendradarbiavimui, mokytojų trūkumo mažinimui ir pedagogų saugumui.
Ministerijos duomenimis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas valstybės biudžeto lėšomis, palyginti su bendruoju vidaus produktu, nuo 0,39 proc. 2023 metais padidėjo iki 0,55 proc. 2026 metais. Siekiama iki 2030 metų šį rodiklį padidinti iki 1 proc.
Tarp priemonių – mokytojų pritraukimo programa ir psichologinę bei teisinę pagalbą pedagogams teikianti „Mokytojų linija“. Taip pat rengiami Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti mokytojų saugumą.
Energetikos apsauga: priemonės neįvardytos, bet „įgyvendinamos sparčiai“
Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė pabrėžė Lietuvos pažangą atsinaujinančios energetikos ir energetinio saugumo srityse. Pasak jos, 2022 metais Lietuva importavo 67 proc. suvartojamos elektros, o 2026 metais – apie 19 proc.
„Šiuo metu 2026 metais mes importuojame tiktai 19 proc. elektros. Daugiau nei 60 proc. pasigaminome patys“, – sakė K. Štelmokaitė.
Viceministrė teigė, kad 2028 metais Lietuva tikisi tapti elektros energijos eksportuotoja.
Tarp svarbiausių projektų – Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „Harmony Link“, kurią numatoma pradėti naudoti iki 2030 metų pabaigos, Lietuvos ir Latvijos elektros jungčių pralaidumo didinimas bei strateginių energetikos objektų apsauga.
Kalbėdama apie kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą nuo dronų ir kitų grėsmių, K. Štelmokaitė konkrečių detalių viešame posėdyje neatskleidė, tačiau pažymėjo, kad priemonės įgyvendinamos sparčiai.
„Mes labai sparčiai įgyvendiname šitą priemonę“, – teigė viceministrė.
ES Tarybos rekomendacijos – tai valstybėms narėms skirtos gairės, kurias, įvertinusi šalių ekonominę ir socialinę padėtį, pasiūlo Europos Komisija, o patvirtina ES Taryba.
Jose nurodomos pagrindinės problemos ir siūlomos priemonės joms spręsti, pavyzdžiui, viešųjų finansų, užimtumo, švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos srityse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
