Praėjusiais metais ES prekybos su Kinija deficitas siekė apie 360 mlrd. eurų. Europos įmonės susiduria su šios šalies konkurencija įvairiuose sektoriuose, o Bendrija išlieka priklausoma nuo jos tiekiamų svarbiausių žaliavų. Įtampą didina ir Pekino pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu.
Spalio 7 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl politinių santykių su Kinija. Joje raginama ES institucijas ir valstybes nares veikti vieningai, ginti Bendrijos ekonominius bei geopolitinius interesus, mažinti strateginę priklausomybę nuo Pekino ir užkirsti kelią sankcijų Rusijai apėjimui. Taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti Europos pramonę, skatinti inovacijas ir įvairinti tiekimo grandines.
Briuseliui ieškant būdų apsaugoti Europos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos, spalio 10 d. ES ir Kinija susitarė dėl kiniškų hibridinių bei įkraunamųjų hibridinių automobilių eksporto į Bendriją. Skelbta, kad nuo 2027 m. ketverius metus jų importas bus ribojamas iki 350 tūkst. automobilių per metus.
Europos įmonėms vis sunkiau konkuruoti su Kinijos produkcija
Europarlamentaro P. Auštrevičiaus teigimu, Europos gamintojams konkuruoti su Kinijos įmonėmis sudėtinga dėl nevienodų konkurencijos sąlygų, o susitarimai su Pekinu savaime negarantuoja, kad padėtis pasikeis.
„Su Kinija tokiomis sąlygomis, kaip dabar, su jos prekėmis ir paslaugomis praktiškai neįmanoma konkuruoti“, – Eltai teigė europarlamentaras.
Jis skeptiškai vertina susitarimą dėl kiniškų automobilių eksporto ribojimo. Pasak P. Auštrevičiaus, sunku įsivaizduoti, kad Kinija iš tiesų sumažins eksportą į ES nuo maždaug 800 tūkst. iki 350 tūkst. automobilių per metus.
„Kinija nėra iš tų valstybių, kurios mažina savo įtaką. Pasiekti mažinimą dabar nuo 800 iki 350 tūkstančių, kaip yra sutarta su Marošu Šefčovičiumi ir panašiai, man skamba gražiai, bet kad sulauktume iš Kinijos tokio eksporto į ES susitraukimo aš sunkiai įsivaizduoju“, – sakė jis.
VDU docentas L. Didvalis priminė, kad Kinijos ekonominę sėkmę ilgą laiką nepakankamai įvertino ne tik Europa, bet ir kitos pasaulio valstybės. Buvo tikimasi, kad ekonomikos augimas skatins šalies demokratizaciją, o pigi produkcija bus naudinga Vakarų vartotojams. Tačiau Kinija išplėtojo ne tik gamybą, bet ir technologinius pajėgumus.
„Dabar, kai Kinija užaugo ir išplėtojo savo technologijas, visi pradeda šiek tiek susiimti už galvos ir persvarstyti, ką mes čia užauginome ir kaip dabar tvarkytis su šituo atsiradusiu gigantu“, – Eltai kalbėjo L. Didvalis.
Jo vertinimu, Kinijos konkurencinį pranašumą lemia ne vien Pekino politika, bet ir Europos problemos – įmonės ne visada pakankamai greitai diegia naujas technologijas ir geba konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
„Galbūt problemų yra ir mūsų pusėje, nes mūsų įmonės nėra tokios konkurencingos ir ne taip sugeba diegti naujas technologijas. Taigi ne tik Kinija mus nukonkuruoja, bet ir mes patys nesistengiame laimėti toje konkurencinėje kovoje“, – teigė docentas.
L. Didvalis išskyrė tris ES veiksmų kryptis: riboti Kinijos produkcijos patekimą į Bendrijos rinką, finansiškai remti Europos gamintojus arba didinti pačios Europos konkurencingumą. Jo nuomone, trečiasis kelias keltų mažiausiai konfrontacijos ir galėtų duoti ilgalaikės naudos.
„Trečias kelias, kuris yra galbūt pats pozityviausias visoms pusėms ir keliantis mažiausiai konfrontacijos, – bandyti stiprinti ES konkurencingumą. Ir čia tikrai reikia išradingumo, kaip tai padaryti, ir įdirbio“, – sakė jis.
Kinijos parama Rusijai verčia ES ekonominius sprendimus sieti su saugumu
P. Auštrevičius pabrėžė, kad Kinijos geopolitinė įtaka Europoje jau tiesiogiai juntama, ypač dėl Pekino paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
„Kinija jau seniai peržengė tą ribą, kada jos geopolitinė įtaka yra tiesiogiai juntama Europoje. Ir, žinoma, tai labiausiai pasireiškia per jos nenutrūkstamą, pabrėšiu, sistemingą ir augančią paramą Rusijai agresijoje prieš Ukrainą“, – sakė europarlamentaras.
Jo teigimu, ES neturėtų ekonominių interesų iškelti aukščiau strateginio saugumo, nes priklausomybė nuo Kinijos gali apriboti Bendrijos galimybes reaguoti į Pekino veiksmus.
„Mes negalime, kitaip sakant, pirkdami arba prekiaudami iš esmės užsimesti ant kaklo kilpą, tą geostrateginę kilpą, kurią Kinija meta mūsų pusėn, ir džiaugtis prekyba, bet kartu save spausti prie žemės vien dėl tos priklausomybės ir tų grėsmių“, – teigė P. Auštrevičius.
Europarlamentarė R. Juknevičienė taip pat įspėjo, kad ekonominiai ryšiai su Kinija gali tapti politinio spaudimo priemone. Ji priminė Lietuvos patirtį po sprendimo Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę, taip pat Pietų Korėjos ir Japonijos atvejus, kai pablogėjus politiniams santykiams su Pekinu šios šalys susidūrė su ekonominiais suvaržymais.
„Kai Kinija kažkuo nepatenkinta, ekonominis laukas yra pirmieji signalai, kad mes pykstame ir jus baudžiame“, – Eltai sakė ji.
„Tai daug tokių atvejų jau yra susikaupę, ir jie parodo, kad Kinija gali tai naudoti kaip svertą ir spaudimo priemonę“, – pridūrė europarlamentarė.
R. Juknevičienės vertinimu, ES turi veikti vieningai, nes atskirai su Pekinu derantis valstybėms narėms gali būti sunkiau atsispirti ekonominiam spaudimui. Ji taip pat perspėjo, kad priklausomybė nuo Kinijos gali turėti dar skaudesnių pasekmių nei priklausomybė nuo Rusijos gamtinių išteklių.
„Aš bijau, kad mes per lėtai vaduojamės iš priklausomybės nuo Kinijos, nes pasekmės gali būti blogesnės negu tos, kurias patyrėme išsivaduodami iš priklausomybės nuo Rusijos gamtinių išteklių“, – sakė R. Juknevičienė.
Savo ruožtu L. Didvalis atkreipė dėmesį, kad vertinant Kinijos paramą Rusijai svarbu atsižvelgti į tai, iš kur gaunami Rusijos karinėje technikoje naudojami komponentai. Juos gamina ne tik Kinija, bet ir kitos valstybės, o į Rusiją jie gali patekti ir per trečiąsias šalis.
Europai teks stiprinti pramonę ir ieškoti naujų tiekėjų
R. Juknevičienė ragina ES stiprinti savo pramonę, plėtoti strateginę autonomiją ir ieškoti daugiau prekybos partnerių. Jos teigimu, prekybą su Kinija galima tęsti, tačiau ekonominiai ryšiai neturi virsti priklausomybe, kurią Pekinas galėtų panaudoti politiniams tikslams.
„ES turi tapti geopolitiniu žaidėju, tvirtu žaidėju, labiau atsistoti ant kojų ir mažiau priklausyti nuo išorės“, – teigė europarlamentarė.
P. Auštrevičius ragina aktyviau ieškoti alternatyvių žaliavų ir technologijų tiekėjų, plėtoti ryšius su Lotynų Amerikos ir Afrikos valstybėmis, taip pat svarstyti kitas galimybes, įskaitant Grenlandiją, ir aktyviau siekti laisvosios prekybos susitarimų. Jo nuomone, alternatyvų reikia ieškoti dabar, kol priklausomybė nuo Kinijos dar labiau neišaugo.
„Europos ekonomikos turi susitelkti, ieškoti ir, žinoma, kooperuotis, ieškant labai realių alternatyvių šaltinių. Ir tai negali būti tolimos ateities reikalas“, – akcentavo jis.
Tuo metu L. Didvalis pabrėžia, kad muitai ir parama vietos gamintojams gali padėti apsaugoti atskirus sektorius, tačiau ilgalaikiam rezultatui būtinos investicijos į technologijas ir inovacijas. Be to, ne visą kinišką importą reikėtų vertinti neigiamai: saulės ir vėjo energetikos technologijos padeda Europai plėtoti atsinaujinančią energetiką ir mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Vertindamas susitarimą dėl kiniškų automobilių eksporto, docentas teigia, kad jis gali veikti kurį laiką, tačiau Kinijos gamintojai gali prisitaikyti – pavyzdžiui, investuoti į gamyklas ES arba įsigyti Europos bendroves. Susitarimo laikotarpį, jo vertinimu, Europa turėtų išnaudoti alternatyvoms kurti, tiekimo grandinėms įvairinti ir savo pramonės pajėgumams stiprinti.
ES teks derinti griežtesnę politiką su dialogu
Nors europarlamentarai ragina griežčiau vertinti Kinijos veiksmus, visiškas ekonominių ryšių nutraukimas nebūtų paprastas sprendimas: ES tebėra priklausoma nuo Kinijos kai kurių žaliavų, technologijų ir gamybos grandinių srityse. Todėl Bendrijai teks derinti prekybos apsaugos priemones su dialogu ir bendrais sprendimais.
L. Didvalio teigimu, Europa turėtų stiprinti savo pozicijas, investuoti į inovacijas ir glaudžiau bendradarbiauti. Veikdamos kartu ES valstybės turėtų daugiau galimybių daryti įtaką Pekinui.
„Europa čia galėtų turėti svertų, tik, aišku, reikia kalbėti vieningu balsu, o tai Europai ne visada lengvai pasiseka“, – sakė docentas.
ELTA primena, kad Lietuvos santykiai su Kinija smarkiai pašlijo 2021 m. lapkritį Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę. Pekinas šį sprendimą įvertino kaip prieštaraujantį savo interesams ir pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių. Vėliau Lietuva taip pat susidūrė su Kinijos prekybos ribojimais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
