Kauno miesto tarybos posėdyje patvirtintas sprendimo projektas, o kartu ir Nemuno saloje statomos Kauno arenos valdymo ir naudojimo koncepcijos sutartis.
Miesto taryba įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių Vygantą Gudėną pasirašyti sutartį su vieninteliu konkurse dėl koncesijos dalyvavusiu investuotoju - Ūkio banko investicine grupe (ŪBIG).
Pagal sutartį, koncesininkas kasmet iš savivaldybės turėtų gauti po 2,5 mln. litų plius PVM koncesijos mokesčių. Tačiau kitu miesto tarybos sprendimu už arenos sklypą jį išsinuomojusi viešoji įstaiga "Žalgirio rėmėjas" ir asociacija Kauno futbolo ir beisbolo klubas privalės mokėti žemės nuomos mokestį ne vieną litą per metus, kaip pageidavo ŪBIG, bet 300 tūkst. litų.
Arenai skirto sklypo Nemuno saloje plotas - 10,6 ha.
Sprendimas dėl žemės nuomos įsigalios tik tuomet, kai pastatyta arena bus leista naudotis.
Posėdyje dalyvavusi ŪBIG valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė tikino, kad koncesijos ir žemės nuomos mokesčių dydžiai turi būti susieti, nes taip buvo kalbama visą derybų laikotarpį. Žemės nuomos klausimo atskirai svarstyti savivaldybė esą neketinusi.
"Sunkmetis sąlygojo visas gyvenimo sritis. Ir paskaičiuoti tiksliai, kiek mes gausime pajamų eksploatuodami areną, ar ateis po 15 tūkst. žmonių į kiekvieną renginį joje, ar gebėsime išlaikyti areną, jei žiūrovai nesusirinks, o patalpas šildyti vis tiek reikės, šiandien negalime. Todėl kiekvienas papildomas mokestis arenos valdytojui nėra priimtinas", - sakė ŪBIG valdybos pirmininkė. Ar tai reiškia, kad koncesininkas pasitrauks ir nenorės vykdyti priimto susitarimo su savivaldybe, šiandien atsakyti A. Dementavičiūtė nesiryžo.
Miesto meras Andrius Kupčinskas žurnalistams aiškino, kad taryba savo kompetencijos ribose gali apsispręsti, kaip pasielgti su žemės nuoma. Įvertinus darbo grupės pasiektą rezultatą, buvo sutarta žemės nuomos klausimą svarstyti atsiejus nuo koncesijos sutarties. Taip ketinama taupyti ir miesto biudžeto lėšas, nes per 25-erius metus, kol galios koncesija, investuotojui savivaldybė privalės išmokėti beveik 70 mln. litų. Savo ruožtu investuotojas į objektą įdės perpus mažesnę pinigų sumą.
