Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kelią pašventino, tačiau pompastikos netrūko
Lygiai prieš metus tuometė konservatorių Vyriausybė pompastiškai atidarinėjo vieną magistralės link Lenkijos atkarpą – 16 kilometrų ruožą. Premjerė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, „Via Lietuva“ direktorius ir kiti tuomet stojosi prie išrikiuotų lagaminų vidury magistralės.
Per metus valdžia pasikeitė, tačiau noras pasireklamuoti – ne. Štai prie sienos su Lenkija – panašus scenarijus kaip pernai, tik valdžia jau socialdemokratų: didžiulis būrys įvairų institucijų darbuotojų susirinko į dar vienos – 12 kilometrų – atkarpos atidarymą. Šiemet renginys dar iškilmingesnis – dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos šalių prezidentai bei dvasininkas.
Kelią oficialiai atidaryti nuspręsta nebaigus visų darbų. Visiškai magistralę rekonstruoti žadama tik kitais metais. Ten dar kelis mėnesius statybininkai darbuosis jungiamuosiuose keliuose, įrengs poilsio aikštelę, nuvažiavimus, taip pat ir viadukus.
„Darbai dar nėra baigti. Atvažiuojant turbūt matėte, kad darbai dar vyksta ir jungiamuosiuose keliuose. Taip pat šios atkarpos metu pastatytas antrasis žaliasis tiltas laukiniams gyvūnams bei įrenginėjama automobilinė aikštelė, poilsio aišktelė tiek sunkiasvoriams, tiek lengvaisiais automobiliais keliaujanties asmenims. – Kada ši atkarpa bus visiškai baigta? – Šią atkarpą planuojame visiškai baigti kitų metų pradžioje“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Vairuotojai turi priekaištų abejoms valdžioms
Kalbinti vairuotojai negaili kritikos ir buvusiai, ir esamai valdžiai, kad magistralė ilgai buvo rekonstruojama ir pristatoma žmonėms vos po nedidelę atkarpą. Vairuotojai nepatenkinti, kad ir pasienyje su Lenkija tenka laukti spūstyse.
„Na, geriau vėliau nei niekada. Nu, ką daryt? Aišku, turėjo būti daug anksčiau tas kelias, visi tą žino. Vienareikšmiai, taip“, – teigė kalbinta vairuotoja.
„Tikrai taip. Buvo katastrofa, dabar bus gerai“, – neslėpė kitas nusivylęs vairuotojas.
Oficialiai atidaryta, bet dar nebaigta atkarpa, sujungs Lietuvos „Via Balticą“ su Lenkijos magistrale. Lietuva šį kelią pradėjo rekonstruoti 2018 metais ir baigs 2026-aisiais. Susisiekimo ministras vardina sunkumus ir iššūkius.
„Kiekvienas infrastruktūros projektas yra vienas didelis iššūkis, susidedantis iš mažesnių iššūkių. Pradedant finansavimu, tęsiant projektavimu ir baigiant statybos darbais. Tai ir yra iššūkis, kurį mes įveikėme“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Magistralė nuo Kauno iki Lenkijos atsieis apie pusę milijardo eurų
Pasienyje susitikę Lietuvos ir Lenkijos šalių prezidentai pinigų neakcentuoja. Esą svarbiausia žmonių saugumas, patogumas, šis kelias pritaikytas judėti karinei technikai. Magistralę „Via Baltica“ Gitanas Nausėda vadina strateginiu objektu.
Dalis magistralės įeina į vadinamąjį Suvalkų koridorių.
„Aš jau minėjau, kad tai labai svarbus ne tik prekių, žmonių judėjimo svarbi arterija, bet ir karinio mobilumo arterija <...>. Suvalkų koridoriaus svarba, strateginė svarba yra neabejotina. Ji atsispindi ir NATO regioninių gynybos planų įgyvendinime. Tačiau labai svarbu, kad būtų akcentuotas ir dvišalis dėmesys šiai problemai“, – sakė G. Nausėda.
Magistralės svarbą saugumui pažymi ir Lenkijos prezidentas.
„Via Baltica“ turės dvigubą paskirtį – Potencialiais konflikto atvejais, būtų galima perdislokuoti karinį transportą. „Geopolitine prasme, tai yra esminiai infrastruktūros projektai, kurie garantuoja ir ūkinę plėtrą, ir didesnį saugumą“, – Lietuvos vadovui pritarė Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis.
Tiesa, keliautojai turėtų nepamiršti, kad greitesnę kelionę link Varšuvos gali sutrukdyti Lenkijos pasieniečiai. Vos pravažiavus sieną – gali sustabdyti pareigūnai ir ne tik dokumentus tikrinti, bet ir automobilį iškratyti.
Taip Lenkija stengiasi suvaldyti neteisėtų migrantų srautus.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
TV3 Žinias žiūrėkite čia:
