Pristatant žvalgybos ataskaitą vėl kalbėta apie grėsmę dėl „Huawei“ Papildta 10:10 val.

Kelionės į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą lietuvių turistams gali baigtis ne taip maloniai, kaip jie norėtų. Jie gali būti užverbuoti, šantažuojami arba kitaip „kalbinami“ padėti, skelbiama naujausioje nacionalinio saugumo ataskaitoje. Nerimsta ir kita didžioji valstybė Kinija, kuri pernai pirmą kartą ataskaitoje buvo paminėta, o šiemet jau nurodomi konkretūs būdai, kaip jie tai daro. „Huawei“ nėra saugus, tikina Lietuvos žvalgybininkai. Ataskaita antradienį pristatoma Seime. 

Dokumentą bendrai parengė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, o Seime jį pristatė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas pradėjęs konferenciją aiškino, kad informacija, kuri buvo pateikta, itin svarbi visuomenei.  Tai penktas kartas, kai pateikiama tokia ataskaita. 

VSD Darius Jauniškis sakė, kad tokios ataskaitos rodo žvalgybos bendruomenės atvirumą ir pastangas, kartu su visuomene užtikrinti saugumą.

„Savo veikloje, skyrėme Lietuvos politinės sistemos apsaugai. Sąlygos kištis yra ribotos, bet tai nereiškia, kad priešiškos tarnybos yra atsisakę tokių bandymų. FSB (Rusijos Federacijos specialioji tarnyba) sėkmingai mezgė ryšius su tėvynainiais, organizavo renginiu, rinko žvalgybos informaciją apie padėtį, konkrečius Lietuvos piliečius. Tai buvo neutralizuota, bet prašyčiau likti budriais ir pranešti apie bendradarbiavimą“, – tikino VSD vadovas.

Lietuvoje, pasak VSD vadovo, buvo nustatyta atvejų, kurie buvo susiję su užsienio piliečių keliančių ektremizmo riziką, grėsmės, tie žmonės buvo žinomi kitų šalių teisėsaugos tarnyboms. 

„Ekstremistinių ideologijų rėmėjai naudojasi galimybe laisvai judėti Šengeno erdvės šalyse, nuolat ieško galimybių patekti į Europą per migracijos srautus. Lietuvoje taip pat esame nustatę atvejų, kai tarp migrantų, siekiančių atvykti į Lietuvą ar prašančių prieglobsčio mūsų šalyje, buvo užsienio piliečių, keliančių ekstremizmo riziką ir susijusių su kitų šalių teisėsaugos vykdomais tyrimais“, – konferencijos metu sakė D. Jauniškis.

REKLAMA

Terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje yra žemas, bet tai nemenka grėsmė kitoms Europos šalims, tikino VSD vadovas. D. Jauniškis taip pat nenorėjo patikslinti, koks ir kodėl prieglobsčio prašytojas nebuvo įleistas į Lietuvą, bet pripažino, kad toks faktas buvo. 

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas tikino, kad jau kelerius metus Rusijos karinis biudžetas oficialiai mažėja, bet didėja jo įslaptinta dalis.

„Nuo 2016 metų Rusija Baltijos jūroje dislokuoja laivus su raketomis, kurios gali pasiekti bet kurį Europos tašką“, – sakė R. Baltrėnas.

Jis tikino, kad tankų skaičius Kaliningrade gali išaugti du kartus, ten formuojamos naujos divizijos. Rusija ir toliau militarizuoja tą regioną, tai ne tik gynybiniams poreikiams skirti vienetai. Tiesa, tai nėra naujas reiškinys. Maskva gali greitai generuoti pajėgas, o tai neigiamai veikia Lietuvos saugumą. 

„Maskvos strategija pasižymi lankstumu. <..> Efektyviai derina politinę ir ekonominę veiklą kartu su savo interesais“, – kalbėjo R. Baltrėnas, tikindamas, kad Rusija naudojasi krizėmis Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Rusija ir toliau sieks NATO sąjungininkus ir visuomenės, kad saugumo priemonių regione nereikia, bet, tikėtina, jiems tai nepavyks. 

„Huawei“ vertinimas, pasak žvalgybos pareigūnų, lieka nepakitęs, yra rizika, tas, kas ir buvo konstatuota pernai. Ta kompanija yra įgaliota dalintis surenkama informacija su Kinijos žvalgyba.

O Kinija išnaudoja visas galimybes gauti bet kokią informaciją.

„Šiemet buvo keletas atvejų, kurie buvo nušviesti ir žiniasklaidoje. Sumažėjimo nematome, matome tik suintensyvėjimą“, – sakė VSD vadovas apie Kinijos aktyvumą Lietuvoje. 

Kinai turi ekonominių interesų ir labai rūpinasi savo įvaizdžiu Lietuvoje.

„Strateginis sektorius domina, čia pirmiausia reikėtų dėti akcentą“, – sakė D. Jauniškis.

Jis džiaugėsi, kad piliečių sąmoningumas – išaugęs, per VSD pasitikėjimo liniją gaunama nemažai informacijos, užsienio žvalgybos bando veikti ne tik tautines mažumas, bet ir lietuvius. Ten yra dar daugiau grėsmių, tikino VSD vadovas. Jis tikino, kad pavojus turistams taip pat kyla nemenkas. 

REKLAMA

„Fiksuojame bandymus verbuoti lietuvių turistus, tai nėra vienetiniai atvejai. <..> Tai Rusijos pasala, gaunama visa informacija apie pilietį pildant vizas, o tai palengvina informacijos gavimą apie pilietį. Nesakysiu kokiu mastu, tai nėra tragiški skaičiai. Pildant anketas reikėtų galvoti“, – kalbėjo VSD vadovas.

Pabrėžiama, kad akcentas turėtų būti ne tik Rusija, bet ir Baltarusija. Ten galioja panašios taisyklės.

VSD ir AOTD duomenimis, atskirais tarptautiniais klausimais Kinija ir Rusija derina pozicijas, dėl iš dalies sutampančių strateginių interesų plėtoja politinį ir karinį bendradarbiavimą.

Rusija vis dar grėsmė numeris 1

Žvalgybos teigimu, didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui artimoje ir vidutinėje perspektyvoje kels Rusijos bandymai didinti karinį potencialą ir politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione.

„Kremliaus režimas išliks stabilus, o Rusija sieks gerinti savo tarptautinį įvaizdį, bandys atkurti ir stiprinti pasitikėjimą Maskvos politikais ir diplomatais Vakaruose. Vis dėlto labai mažai tikėtina, kad demonstruodama tariamą konstruktyvumą Vakarų atžvilgiu Rusija galėtų keisti savo užsienio politiką“, – rašoma nacionalinio saugumo ataskaitoje.

Lietuvos žvalgyba įsitikinusi, kad Kremlius siekia užtikrinti savo režimo stabilumą, įtikinti savus žmonės, kad niekas nepasikeis. Augantis nepasitenkinimas vidaus politikoje didžiosios Rusijos visuomenės dalies neišjudino. 

Nerimą kelia ir stiprėjantys kariniai pajėgumai Rusijos vakarinėje dalyje ir Kaliningrado srityje,  greitas Maskvos sprendimų priėmimas ir ginkluotųjų pajėgų aktyvumas pasienyje. Tai, pasak Lietuvos saugumu besirūpinančių institucijų, neigiamai veiks Lietuvos saugumo aplinką, didins netyčinių incidentų riziką. Nauja ginkluotė ir didelio masto mokymai Lietuvos pašonėje nekelia saugumo jausmo mūsų šalyje ir tai savo ataskaitoje taip pat pažymi Lietuvos žvalgybininkai. 

REKLAMA

Didžiausią Lietuvos energetinės nepriklausomybės riziką, anot grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitos, kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose.

Lietuvos žvalgybos pareigūnai taip pat įsitikinę, kad Rusija negali paveikti Lietuvos strateginių politinių sprendimų, bet toliau sieks diskredituoti Lietuvą tarptautinėje bendruomenėje skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, dažnai susijusią su Lietuvos politika, jos valstybingumą grindžiančiais ir gyventojų pasipriešinimą sovietinei okupacijai liudijančiais įvykiais.

Kibernetinėje erdvėje Lietuva toliau stebi kenkėjišką Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veiklą. Kinija artimoje perspektyvoje plės savo įtaką visame pasaulyje, sieks ekonomiškai ir technologiškai dominuoti Vakarams svarbiuose strateginiuose sektoriuose.

O programišių taikiniais Lietuvoje gali tapti platus ir jautrus ratas sektorių, kurie skirs nepakankamai dėmesio savo kibernetiniam saugumui. Naujų rizikų gali kelti ir 5G technologijų vystymas, jei nebus skirtas pakankamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjų tikrinimui.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų