Šiemet organizatoriai teigė norintys eitynių tradiciją modernizuoti ir neskleisti neapykantos, tačiau įprastų atributų, sulaukiančių kritikos, neišsižadėjo.
„Šiemet einame su tradicijos modernizavimo idėja. Tai, kad etninė tradicija modernizuota gali būti atsvara globaliai kultūrai“, – kalbėjo vienas iš dalyvių Tomas Skorupskas.
Anksčiau eitynes organizuodavo Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga, šiemet leidimas išduotas dviems privatiems asmenims. Pasak T.Skorupsko, šių metų renginio organizatorių branduolį sudaro tie patys žmonės kaip ir anksčiau.
„Mes kaip jaunimas norėjome tęsti šventę. (...) Nenorėjome neapykantos, kurią dalis lyderių praeityje skleidė“, – sakė T.Skorupskas.
Vis dėlto eitynėse skambėjo anksčiau ne kartą dėl nacionalistiškumo kritikuotas šūkis „Lietuva – lietuviams“. Eisenos dalyviai taip pat skandavo „Priimk Smetoną į savo širdį“, „Jei nenori imigrantų, tai suplok“, „Kartu žygiuokim į baltą rytojų“ bei „Lietuva, sveikiname tave“.
Į eitynes organizatoriai kvietė šūkiu „Padarykime Lietuvą vėl didžią“ – aliuzija į JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos metu naudotą šūkį „Padarykime Ameriką didžią“. T.Skorupskas teigė, kad organizatorius džiugina tautinių jėgų pergalės kitose šalyse, įskaitant Ameriką.
Nors šiemet eitynėse nebuvo akcentuojamas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, kurio plakatą anksčiau nešdavosi eitynių dalyviai, dalyviai atsinešė plakatus su Kazio Škirpos ir Kazio Binkio citatomis bei tikino neišsižadantys savo herojų.
Į eitynes susitiko įvairių Lietuvos ir kitų šalių patriotinių organizacijų atstovai, jose taip dalyvavo vyresnio amžiaus žmonių, šeimų su mažais vaikais, jaunimo. Stebėti renginio kaip jau įprasta atvyko ir vienas garsiausių pasaulyje jidiš filologų Dovidas Katzas (Dovydas Kacas), kasmet kritikuojantis šį renginį.
„Man gaila, kad Kauno valdžia ir vėl atidavė šiems žmonėms miesto centrą. Jeigu jie žygiuotų kokiame priemiestyje, mūsų čia nebūtų“, – kalbėjo jis.
D.Katzas džiaugėsi, kad šiemet dalyvių gerokai mažiau. Jis taip pat kritikavo įprastą šūkį „Lietuva - lietuviams“.
„Įsivaizduokite paradą Didžiojoje Britanijoje, kur gyvena daug lietuvių, kuriame skambėtų „Britanija – britams“ ar „Anglija – anglams“. Kaip jaustųsi Londono lietuviai?“, – svarstė jis.
Anksčiau protestuoti prieš eitynes ateidavo ir būrelis kairiųjų pažiūrų jaunimo, šiemet jų renginyje nebuvo.
Praeityje eitynėse dalyvaudavo 1–2 tūkst. žmonių, incidentų per jas pastaraisiais metais neįvyko. Pernai jos buvo gerokai mažesnės – pritraukė vos apie 300 dalyvių, šiemet jų buvo dar perpus mažiau.
T.Skorupskas prieš renginį minėjo, kad gausaus dalyvių skaičiaus nesitikima – tai viena iš priežasčių, kodėl šiemet eitynes pasistengta modernizuoti: į jas organizatoriai kvietė ryškių spalvų plakatais, o renginyje šalia įprastų skanduočių skambėjo elektroninė muzika.
„Mes iš dalies ir darome tai šiais metais kitaip dėl to, kad seniai, kai buvo tas visas ėjimas, norėjome atsiskirti nuo visuomenės dalies, sakyti, kad jie blogiečiai, mes – geriečiai, kas davė rezultatų, kurie mažino patį eitynių skaičių“, – kalbėjo T.Skorupskas.
Eitynės nuo Ramybės parko tęsėsi per Laisvės alėją iki Istorinės Lietuvos Prezidentūros. Policija eitynių metu incidentų neužfiksavo.
