Alytuje nuteistos taikaus mitingo prieš mokesčių didinimą dalyvės. Iš pradžių iš mitinguotojų rašto, skirto Vilniaus valdžiai, buvo ištrauktos pirmos pasitaikiusios pavardės. Paskui porą moterų nutempė į policiją, vėliau - į teismą ir pripažino kaltomis. Įspėjo metus nebeprotestuoti, nes kitaip moterys gaus parų arba rimtą baudą.
Alytuje nemažai manančiųjų, kad susidorojimo iniciatorius galėjo būti miesto meras Česlovas Daugėla. Nors šis neigia prisidėjęs, yra liudininkų, kurie aiškina kitaip. Jolanta Rudžianskienė, viena nuteistų alytiškių, tikina: "Kaip nieko nežino, jei jis (Č.Daugėla -aut.) pats juokėsi. Problemų nėra, sako, va patys pasirašė. Yra parašai, viskas. Įkalčiai!"
Prisidėjus prie susidorojimo su nepatenkintomis valdžia pilietėmis Č.Daugėlą įtaria ir kolegos politikai. Šarūnas Miliauskas pasakoja, kad meras su policijos viršininku esą geri draugai. Kartu medžioja. "Su dabar jau apskrities policijos viršininku. Pasikvietė jį, kad, vienu žodžiu, nubaustų, pagąsdintų, matyt", - svarsto Š.Miliauskas. Anot jo, meras savo bičiulį komisarą buvo išsikvietęs, kad susitartų.
"Prieš įstatymą visi lygus", - Č.Daugėla, regis, visiškai nesijaudina dėl kaltinimų klastingai susidorojus su miestietėmis ir rinkėjomis. Jis prisimena, kad pasitarimas dėl mitingo vyko, bet niekas jame apie kerštą nekalbėjo. Tik apie prevenciją, kad jo, Č.Daugėlos, langų neišdaužytų taip, kaip išbarškino tuos, už kurių sėdi Arūnas Valinskas.
"Kas čia organizavo, kaip organizavo. Tai buvo tiesiog diskusija, kalbėjimas apie tai, kas įvyko, ir kad tokių dalykų neturėtų būti, jei niekas iš anksto nežino. Kad nebūtų tokių riaušių kaip Vilniuje", - ypatingo vietos valdžios posėdžio motyvus miglotai aiškina Č.Daugėla.
Dar jis teigia, kad savivaldybės administracija policijai parašė raštą, jog pretenzijų mitinguotojams neturi. Tačiau vicemerė Nijolė Makštutienė teturi raštą, kuriuo policija informuojama, jog leidimas mitinguoti nebuvo duotas ir kad jo dalyviai pasirašė Vilniui skirtą raštą.
"Daugiau niekas tų pavardžių bei parašų nematė ir niekam jie nebuvo perduoti", - tvirtina mero padėjėja. Tačiau ji negali paaiškinti, kodėl buvo nuteisti tik tie žmonės, kurie prie parašų suraitė ir savo pavardes, ir adresus, kad Vilnius žinotų, kur siųsti atsakymą. Nurodytas adresas buvo vienintelis dalykas, kuriuo J.Rudžianskienė ir Asta Graževičienė, dvi nuteistos Alytaus turgininkės, išsiskyrė iš protestuotojų minios.
Kerštingą Č.Daugėlos būdą liudija ir Alytaus televizijos vadovas Jonas Balčius. Šiai televizijai miesto valdžios įsakymu buvo išjungta elektra. J.Balčius tai sieja su kritiškais reportažais apie mero privačius ir viešuosius interesus.
J.Balčius pasakoja: "Kaip iš centro komiteto paskambino teatro direktoriui ir sako: "Eik ir išjunk tu jam elektrą." Direktorius ateina drebančiomis rankomis ir sako: "Einu išjungti tau elektros. Tai tada sakau: "Eik, o aš tave nufilmuosiu..."
Kas tam teatro direktoriui, iš kurio televizija nuomojosi patalpas, paskambino? "Vicemerė kartu su meru. Bent jis taip sakė ir mes turime tai filmuotoje medžiagoje. Jis viešai prisipažino, kad skambino vicemerė Rima Rakauskienė kartu su meru. Štai tokia demokratija, tokioje visuomenėje gyvename", - atsako J.Balčius.
Kreivų veidrodžių karalystėje
J.Rudžianskienės įspūdžiai apie policiją - prieštaringi. "Na, iš pradžių rėkė. Įgaliotinis rėkdamas kaltino, kad mes ėjome: "Prisipažinkite, kad jūs organizavot." Aš paskui jam ir sakau: "Tai ko jūs čia rėkiate?" - pasakoja moteris, sausio 16-ąją išėjusi į spontanišką protestą dėl mokesčių, kurie esą sužlugdytų ją ir jos šeimą.
J.Rudžianskienės nelaimės kolegė A.Gruževičienė tikina, kad vėl eitų mitinguoti. Juk nieko blogo nesakiusi, tik gynusi savo interesus, todėl nesijaučia esanti kalta. Taip turėtų jaustis kitas žmogus - Č.Daugėla, pagarsėjęs ne protestais prieš mokesčius, bet dalyvavimu Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemoje.
Merui pavyko išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes, pasak žurnalisto J.Balčiaus, buvo sudaryta sutartis su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Č.Daugėlos įmonė sumokėjo baudas ir nuslėptus mokesčius, o FNTT sutiko, kad politikas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokios žinios apie užkulisinius mero ir FNTT susitarimus iškilo į viešumą.
Tad Alytaus politikai buvo priversti balsuoti. Vicemerė N.Makštutienė prisimena šį išskirtinį miesto politinei sveikatai įvykį. "Kaip balsavote?" - klausiame. "Kad neatsistatydintų. Tai yra mūsų bendros koalicijos susitarimas", - atsako. Dėl bylos vicemerė aiškina: "Teismo nutartis yra, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės."
Č.Daugėla apie šį reikalą kalba puse lūpų: "Šiandien to dalyko jau nenorėčiau prisiminti, nes į visus klausimus atsakyta." Klausiame, ar meras bent nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, kad grobstė PVM? "Ne, nėra pasakyta, kad grobsčiau. Jums pirmiausia reikia perskaityti mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą" - siuntė žurnalistus ieškoti tiesos politikas-verslininkas Č.Daugėla.
Alytiškis A.Švirmickas sako: "Viską lėmė kažkokia taikos sutartis (su FNTT - aut.). Jis pats žadėjo man ją parodyti. Ar įmanoma, kad žmogus, privalantis turėti bendruomenės, 50 tūkst. gyventojų, pasitikėjimą dalyvauja tokiuose dalykuose, pasirašo kažkokias sutartis ir vis tiek sako: "Aš čia niekuo dėtas, aš nekaltas." Jeigu buvo sutartis, buvo ir grobstoma. Jei buvo grobstoma - jis nusikaltęs."
Merienė panoro kelio
Pasitikėti ponu Č.Daugėla sunku ir dar vienai jo kaimynei, poniai Vladai Dirsienei. Jai teko nelaimė gyventi greta tos vietos, kur Č.Daugėlos žmona Virginija Daugėlienė, Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė, už Europos Sąjungos (ES) pinigus pasistatė "kaimo turizmo sodybą". Parama buvo skirta, kai tuos pinigus valdė Kazimiera Prunskienė. Tuo pat metu panašiai buvo paremtas ir K.Prunskienės marčios "kaimo turizmas" (iš tiesų - viešbutis Kaltanėnuose) ir tuomečio Trakų mero Vytauto Petkevičiaus senolės mamos viešbutis ant Margio ežero kranto. Nors tokią paramą ES draudžia, K.Prunskienė yra gana atvirai pripažinusi, kad savo šeimos skriausti negalėjusi.
Taigi, išsistačiusi dvarelį ant ežero kranto už vargstančiam Lietuvos kaimui skirtą bemaž milijoną, merienė panūdo nusitiesti patogų kelią. V.Daugėlienės kaimynė V.Dirsienė pasakoja, kad kelias per jos vyrui priklausančią žemę pradėtas tiesti be jokių perspėjimų. Privežė skaldos, sustūmė žemes ir ėmėsi darbo.
Ponia Vlada nuskubėjo į meriją, pas Č.Daugėlą. Tačiau šis moters nepriėmė. V.Dirsienė - į televiziją. "Kai parodė, tai jie tada jau užsigavo, ėmė nebepažinti." Kas staiga ėmė nebepažinti? V.Daugėlienė. "Č.Daugėla: "Nepažįstu. Ir mano žmona tokios V.Dirsienės nepažįsta." Na tai sakau: "Ji pas mani tris kartus namuose buvo, tad kaip ji mani nepažįsta? Na jau nepažįsta... ", - pasakoja moteris.
Ji priduria, kad meras pats mėgino tvarkyti reikalą: "Jis pats dalyvavo susirinkime. Buvo atvažiavęs jo brolis iš Kauno ir mano dukra, jie visi dalyvavo - jis buvo tame posėdyje."
"Paskutinei instancijai" meras, žinoma, neprisipažįsta ką nors žinantis apie savo žmonos išdaigas. Jis siunčia viską aiškintis su ja pačia. Ir dar priekaištauja: "Jūs tarėtės dėl vieno klausimo, o dabar klausiate jau ketvirtą kartą."
Prastas kvapas
Atėjus sunkmečiui, ne tik Alytuje pašlijo piliečių santykiai su valdžia, o kova dėl gyvybinių išteklių peržengė taikaus susitarimo ribas. Prieš kelias savaites nukentėjo kovotoja su kai kurių politikų globojamos "Rubicon" verslo grupės agresyviais ketinimais - Janina Gadliauskienė. Iš vakaro palikusi nebe pirmos jaunystės savo automobilį gausioje tokių pat transporto priemonių "kompanijoje", iš ryto rado jį supjaustytomis padangomis ir išdaužtais langais.
Janina šį "įspėjimą" sieja su savo visuomenine veikla. Ji pasakoja, kad įsiutino verslininkus, kai surengė sostinės gyventojų pasipriešinimą planams statyti šiukšlių deginimo įmonę sostinės Lazdynų kaimynystėje. Niekas iš valdžios nė krust dėl šio incidento.
Gal dėl to, kad vadinamojoje "Rubicon" juodojoje buhalterijoje surašyta visa dabartinė valdančioji koalicija ir jos socialdemokratinė opozicija?
Šiukšlių deginimo reikaliukas politikų ir verslininkų tvarkomas buldozeriniu principu - prieš vietos gyventojų valią, bet už ES pinigus. Iš viso šiam reikalui skirta 1,6 mlrd. litų. Pykčiai prasidėjo, kai visa tai įstrigo, nes visuomenei pavyko užprotestuoti poveikio aplinkai vertinimą. Galima spėti, kad kam nors panižo nagai, nes, anot J.Gadliauskienės, "artėja kulminacija, kiek žinau, iki liepos jie turi gauti europines lėšas, bet nespėja atlikti visų užduočių."
J.Gadliauskienė drąsiai įtaria verslininkus kaip nors prisidėjus prie jos šeimos turto naikinimo: "Dabar turėtų "Rubicon" įrodinėti, kad taip nėra. Jie turėtų netylėti."
Yra manančiųjų, kad tai, kas nutiko Janinai ir alytiškėms protestuotojoms, tėra pradžia. Valdžia ir jos globojamas verslas prasidėjusioje žūtbūtinėje kovoje dėl senkančių išteklių nusprendė visais būdais slopinti bet kokias visuomenės pastangas ginti savo interesus. Apie tai, kas nutiko vadinamųjų riaušių prie Seimo dalyviams - po savaitės.
