Prezidentinės lenktynės: ką pažadėjo Nausėda, kad juo patikėjo visa Lietuva

Gitanui Nausėdai laimėti padėjo atvirumas, nuosaikumas ir noras diskutuoti su visais, o Ingridai Šimonytei pakenkti galėjo ryšiai su konservatoriais. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai tvirtino, kad kandidatės aplinkos agresyvi komunikacija po pirmojo rinkimų turo taip pat galėjo kišti koją I. Šimonytei.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ekonomistas G. Nausėda surinkto 65,86 proc. rinkėjų balsų, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta Seimo narė I. Šimonytė – 33,28 proc. balsų.

Laimėjo atviras ir taikus kandidatas

Nuosaikus, diskutuojantis, atviras. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutartinai tvirtino, kad šios G. Nausėdos savybės imponavo daugeliui rinkėjų.

„Jis pademonstravo neagresyvią, tačiau intensyvią rinkimų kampaniją. G. Nausėda nekalbėjo apie negatyvus, jis tiesiog teigė savo išpažįstamas tiesas ir kartojo savo tikslus, kuriuos sieks įgyvendinti tapęs prezidentu“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Kito VDU profesoriaus, politologo Algio Krupavičiaus nuomone, prieš antrąjį rinkimų turą intrigos, kas laimės, nebuvo.

„Nausėda buvo akivaizdus favoritas, tik buvo klausimas kokia proporcija“, – sakė A. Krupavičius.

Pašnekovo teigimu, ypač prieš antrąjį rinkimų turą suveikė jo gerovės valstybės vizija ir diskusijos su kitais kandidatais ir politinėmis partijoms.

L. Bielinis taip pat svarsto, kad dalis rinkėjų pasirinko balsuoti ne už G. Nausėdą, bet prieš I. Šimonytę. Pašnekovo nuomone, nėra sunku pasakyti, kiek G. Nausėda turėjo tikrųjų rinkėjų, o kiek balsavo nusistatę prieš konservatorių iškeltą kandidatę.

„Manyčiau, kad tie, kurie ir pirmajame ture balsavo už Nausėdą. Tuo metu nebuvo atskyrimo „už“ ar „prieš“. Tas skaičius, kurie pirmajame ture balsavo už jį, ir yra tikrieji jo palaikytojai“, – tvirtino L. Bielinis.

REKLAMA

Jo teigimu, atsiribojimas nuo partinių priklausomybių leido G. Nausėdai praplėsti savo rinkėjų ratą iki maksimumo bei tapti pirmajame rinkimų ture iškritusių kandidatų antruoju pasirinkimu. L. Bielinio nuomone, I. Šimonytės saitai su konservatoriais nuteikė dalį rinkėjų prieš ją.

Pakenkė ir konservatoriai, ir kaltinimai Nausėdai

A. Krupavičiaus tvirtinimu, viena iš pagrindinių I. Šimonytės pralaimėjimo priežasčių – jos neapsisprendimas, kam ji atstovauja.

„Ar ji yra Tėvynės sąjungos kandidatė, ar ne. Kai buvo rengiami pirminiai rinkimai, ji laimėjo ir buvo akivaizdžiai deleguota partijos kandidatė. 2016 metų Seimo rinkimuose tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje Šimonytė dalyvavo su konservatoriais. To kognityvinio disonanso dėl jos partinės tapatybės buvo daugiau nei reikia“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Profesoriaus teigimu, I. Šimonytė rinkimų kampanijos metu nesiūlė temų diskusijoms. Tai, pašnekovo nuomone, patvirtina faktas, kad G. Nausėdos gerovės valstybės viziją prisiminė daugelis, o kokiu šūkiu ar idėja vedama rinkimuose dalyvavo konservatorių iškelta kandidatė – retas.

„Jos programa buvo formalus atributas, be kurio negali dalyvauti rinkimų kampanijoje. Bet Šimonytė kalbėjo ką tik nori, bet visose viešose diskusijoje programa rėmėsi labai fragmentiškai. Kartais trūko aiškių žinių, kokia ji bus prezidentė, kokią žinią neša, kokios jos programos nuostatos. Per visą rinkimų kampaniją dauguma visuomenės to nesužinojo“, – kaip vieną iš I. Šimonytės pralaimėjimo priežasčių įvardijo A. Krupavičius.

L. Bielinis nemano, kad pati I. Šimonytė po pirmojo rinkimų turo didelių klaidų nepadarė, tačiau buvo, kas darė klaidas be jos.

„Ta aplinka, kuri ją rėmė, tai yra konservatoriai, vietomis buvo labai agresyvūs. Tai nesutelkė rinkėjų, o kaip tik atstūmė“, – sakė politologas.

Pasak pašnekovo, diskusijos apie G. Nausėdos kampanijos finansus buvo viena iš agresyvios komunikacijos apraiškų, kuri nepadėjo pritraukti rinkėjų. Kaltinimus G. Nausėdai kaip vieną iš klaidų įvardijo ir A. Krupavičius.

REKLAMA

„Ši diskusija buvo ne visai vietoje, perteklinė, be ryškesnių įrodymų“, – tvirtino A. Krupavičius.

Profesoriaus nuomone, rinkimų kampanijos pabaigoje I. Šimonytė pradėjo šiek tiek nervintis ir tai atsispindėjo jos retorikoje. Pasak jo, nuvykimas į Šiaulius ir sakymas rinkėjams, kad nežadės „pigios dešros“, buvo vienas iš blogiausių agitacinių akcentų.


Rašyti komentarą...
r
rimas
2019-05-28 09:24:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
,na,gal ne visa LIETUVA?Gal malonekite kukliau!Visagalis LAIKAS parodys!
Atsakyti
0

n
nu
2019-05-28 14:00:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai gerai išrinkom Nausėdą,dabar lauksim žadėtų gėrybių,juk daug visko prizadejo ir pensijas dideles ir algas,turės neapvilti
Atsakyti
-2

K
Komentatorius
2019-05-28 14:09:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ji laimejo del visai kitu priezasciu o ne del pazadu ir tai manau dauguma tai zyno
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (19)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų