Simona PUŽAITĖ
Šiaulių turgavietėse jau galima nusipirkti pirmųjų lietuviškų braškių. Pirkėjai braškių išsiilgę, bet perka vangiai. Ūkininkai perpus pigesnių ispaniškų ir lenkiškų uogų konkurencijos nesibaimina.
Lenkiškos braškės pigesnės
Keletas pensinio amžiaus pirkėjų stveriasi už galvos: 20 litų už kilogramą braškių! „Ar iš proto išėjot!“ – stebisi. Panašiai kaip ir pernai, kilogramas pirmųjų lietuviškų braškių turguje kainuoja 18-20 Lt. Ispaniškos – po 14-16 litų už kg, lenkiškos – 10 Lt.
„Pernai pirko geriau, daugiau žmonių buvo. Dabar – tuščia“, – konstatuoja braškių augintoja Daiva Astupienė, prekiaujanti uogomis centriniame Šiaulių turguje. Ji su dar dviem prekeiviais pardavinėja ankstyvąsias lietuviškas braškes.
Pirkėjai dažniausiai perka po pusę kilogramo didelių uogų pasilepinti.
Braškės pinga kasdien maždaug litu. Daugiausia braškių bus per Jonines. Tuomet jos bus pigiausios.
Pirmuoju derliumi D. Astupienė nėra labai patenkinta – braškės nedidelės. Saveikių kaime ji prižiūri beveik hektarą braškyno.
Sezonas prasidėjo vėliau
„Pirkėjai braškių išsiilgę. Jau sunku buvo mieste praeiti – visi klausdavo, kada bus braškių“, – sakė Šiaulių rajono Maniūšių kaimo braškių augintojas Dainius Serva. Jis pirmąsias braškes pradėjo pardavinėti trečiadienį. Ūkininkas turi apie 2,5 ha braškyno. Iš pirmojo skynimo pririnko penkias dėžes uogų.
„Savas braškes auginam vietinei rinkai, pasirenkame lepesnes, skanesnes veisles. Jų negalime eksportuoti, nes neatlaikys kelionės. Praėjus valandai po skynimo mūsų braškės atsiduria ant prekystalio. Užsienietiškų braškių per dieną paprastai neparduoda, jomis prekiauja dar 3-4 dienas. Tai kas iš jų lieka...“ – palygino ūkininkas.
D. Serva prognozuoja, jog šiemet braškių derlius bus vidutinis. „Palyginti su pernai metais, šiemet braškių sezonas prasidėjo dešimčia dienų vėliau. Tam įtaką darė ilgai trukęs pavasaris“, – komentavo augintojas. Šiemet braškių sezonas gali būti trumpas, nes ir ankstyvosios, ir vėlyvosios noksta beveik tuo pačiu metu.
Uogos mažesnės
„Raudonuoja laukai“, – sako barškių augintojas Rimantas Norkus. Savomis braškėmis jis prekiavo iš namų, bet penktadienį jau vežė į prekybos taškus.
R. Norkus šiemet itin didelio derliaus nesitiki. „Sniegą nuleido, naktimis labai pašaldavo, todėl braškių kereliai nedideli. Nėra žiedynų – uogos gan smulkios, palyginti su ankstesniais metais. Ypač ankstyvųjų veislių“, – komentavo ūkininkas.
Bet tai ne bėda – ilgiau mėgausimės uogomis, nes didelės greičiau „susivalgo“.
Kol kas braškes Norkų šeimyna skina viena – Rimantui padeda žmona, dvi dukros. Kitą savaitę ruošiasi samdyti darbininkų. Ūkininkas džiaugiasi, kad įsigaliojusi paslaugų kvitų sistema palengvina įdarbinimą.
Braškes puls karkvabaliai?
Pagrindiniai braškių priešai – varnėnai. R. Norkus nuo jų bando apsisaugoti plėvelėmis dengtais tuneliukais. Ūkininkas įsitikinęs, jog po dvejų metų braškynus masiškai puls karkvabalių lervos.
„Buvau Palangoje, gyvenime dar tiek nemačiau išsiritusių karkvabalių“, – stebėjosi R. Norkus. Kenkėjų atakai braškių augintojas jau ruošiasi iš anksto – dažnai purena dirvą, kad į paviršių iškastas lervas sulestų paukščiai. „Kai pats braškes valgai, norisi kokybiškų“, – sakė jis.
Grambuolių antpuolį prieš dvejus metus jau patyrė braškių augintoja D. Astupienė – lervos kaip skėriai nugraužė braškių šaknis, neliko net ūglių, sunaikino visą sezono derlių.
