Kaip nurodo Nacionalinis muziejus, mūro liekanos aptiktos vykdant darbus pietrytiniame šlaite, t. y. nukasus viršutinį grunto sluoksnį bei įrengiant drenažą.
Atidengus du lauko akmenų mūro konstrukcijos fragmentus nustatyta, kad jie sudaryti iš kalkiniu skiediniu rištų riedulių, tarp akmenų aptikti degto molio plytų fragmentai.
Pirmasis mūras preliminariai yra apie 1 metro aukščio ir orientuotas pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi. Antrasis, 0,7 metro aukščio ir 1,2 metro pločio, mūras yra statmenas pirmajam.
„Be išsamesnių tyrimų pateikti daugiau duomenų negalima. Nustatyti mūrų paskirtį padėtų detalieji tyrimai“, – nurodo muziejus.
Archeologai ir kalno tvarkymo projekto vadovybė spręs dėl mūrų konservavimo poreikio ir jų išsaugojimo galimybių.
Dar spalio mėnesį šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, archeologai aptiko devynis palaidojimus. Dalis kapų buvo suardyti, palaikai perlaidoti iš kitos, pirminio palaidojimo, vietos. Nesant įkapių ar kitų papildomų radinių, archeologams nustatyti tikslų palaidojimo laiką yra sudėtinga.
Archeologinius tyrimus kalno aikštelėje atlieka Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, apie tyrimus bus pateikta detali ataskaita.
Šiuo metu Gedimino kalnas lankytojams uždarytas, jame pastaruoju metu užfiksuotos net kelios nuošliaužos. Kalno tvarkymu rūpinasi Kultūros ministerija bei jai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus – šiuo metu kalnas ruošiamas žiemai, užbaigti tvarkyti šiaurinį kalno šlaitą planuojama iki kitų metų liepos, antrojoje metų pusėje bus pereita prie pietinio kalno sektoriaus.
