archeologai

Klaipėdos universiteto archeologų tyrimai Kukuliškiuose atskleidė, kad prieš beveik 3000 metų čia gyveno aktyvi jūrinė bendruomenė, palaikiusi prekybos ryšius visame Baltijos jūros regione, o per Gintaro kelią – ir su Pietų Europos civilizacijomis. Šių metų atradimai leidžia naujai įvertinti Lietuvos pajūrio vaidmenį bronzos amžiuje ir rodo, kad Kukuliškiai galėjo būti svarbus prekybos, amatų ir mainų centras, rašoma Klaipėdos universiteto pranešime.

Klaipėdos rajone, Kukuliškių piliakalnio ir greta esančios gyvenvietės archeologinių tyrimų metu aptikta naujų unikalių Lietuvai vėlyvojo bronzos amžiaus radinių. Archeologų teigimu, rasta bronzinių kirvių kotų, puodų su išlikusiais senovinio maisto likučiais, taip pat aptiktas seniausias iki šiol Lietuvoje rastas tekstilės fragmentas.

Ginklakaliai bei istorijos entuziastai pirmą kartą Lietuvos istorijoje atkūrė originalų kuršišką kalaviją. Jį, XII amžiuje, taigi prieš kone 900 metų, nešiojo Kretingos pilies didikas. Archeologai aptiko ir labai išskirtinį radinį – makštų liekanas, tad pavyko atkurti jas būtent tokias, kokias tais laikais ir gamindavo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kuršių kalaviją atkūrė trijų meistrų bendras darbas.

Varniuose aptiktas ne vieną nustebinęs radinys – manoma, kad archeologui Nerijui Brazdeikiui pavyko rasti galimai akmens amžiaus kapą. Kaip skelbė Istorijų namai Varniuose, taip pat manoma, kad atkastas 17 amžiaus grindinio fragmentas. Varniuose aptiktas neįtikėtinas radinys Aptikus, kaip numanoma, įspūdingą radinį, menantį seniausius mūsų šalies laikus, kol kas laukiama atsakymų – rasti kaulai išvežti tyrimams, kurie padės atskleisti daugiau.

Sovietų karių palaikų iškėlimą prie Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros Šiauliuose užbaigę archeologai ekshumavo 48 palaikus – keleriais mažiau, negu buvo tikėtasi pagal istorinius šaltinius. „Ekshumavome visus, manoma. Pasirodė, yra tik 48 asmenys, gal 49, nes viename kape apdegę palaikai gali būti dviejų asmenų. Tai paaiškės po antropologinių tyrimų, kol kas lauko tyrimų duomenys.

Archeologai jau ekshumavo keturių sovietų karių palaikus Šiaulių centre, prie Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, savivaldybei pagal Desovietizacijos komisijos sprendimą perkeliant palaikus prie Ginkūnų kapinių. Ekshumaciją vykdo mažoji bendrija „Arksaika“, kuriai vadovauja archeologas Rokas Kraniauskas. „Dabar atidenginėjame archeologinius plotus. Rytoj gal baigsime visiškai juos atidengti, visą teritoriją iki kapų lygio, ir po truputį ekshumuojame kapus.

Ieškoma žuvusių pokario partizanų ir ryšininkų ar kitaip sovietų nužudytų asmenų giminaičių, skelbia Rokiškio rajono savivaldybė. 2025 m. vasarą buvo iškasti 12-kos nužudytų partizanų, ryšininkų palaikai, kurie buvo sumesti į duobes Jūžintų (Rokiškio raj.) kapinių pakraštyje. Ieškoma giminaičių ar ką nors žinančių apie asmenis Šiuo metu labai reikalinga visuomenės pagalba nustatant 7 asmenų tapatybę, 5 tapatybė jau nustatyta.

Trečiadienį, apie 15 val. 30 min, į Pirmajame Alytuje esančią Merkinės gatvę skubėjo policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba ir ugniagesiai-gelbėtojai. Tarnybas ant kojų sukėlė atliekant kasinėjimo darbus aptiktas radinys.

Rokiškio rajone esančiuose Jūžintuose archeologai aptiko šešių partizanų palaikus. Kaip antradienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), palaikai rasti netoli senųjų Jūžintų kapinių, kalno papėdėje ir šlaite, kur prieškary Jūžintų gyventojai iškasdavo bulvėms laikyti duobes. Už kelių šimtų metrų nuo šios vietos buvo MGB (KGB) Jūžintų būstinė.

Kaukazo kalnuose aptikta bronzos amžiaus „milžiniška tvirtovė“. Mokslininkus glumina, kokią funkciją šis priešistorinis statinys atliko kryžkelėje tarp Europos ir Azijos. Dmanisis Gora vadinama milžiniška gyvenvietė lenkia visas kitas netoliese esančias tvirtoves, tačiau yra labai mažai užuominų, kas ją valdė, rašoma „IFL Science“. Dmanisis Gora yra maždaug 3 tūkst. metų ir yra viena iš daugelio tvirtovių, atsiradusių Pietų Kaukaze II-I tūkstantmetyje pr.

Naujame tyrime teigiama, kad Ukrainoje rasti paslaptingi Viduramžių akmeniniai diskai. Greičiausiai šiuos diskus naudojo vikingai kaip saulės kompasus navigacijai jūrose, rašoma „The Independent“. Aštuoni unikalūs diskai, pagaminti iš lengvai apdirbamo mineralo pirofilito skalūno ir pagaminti XII-XIII amžiaus sandūroje, turi panašumų į medinius saulės kompasus, rastus kitose Europos vietose.

Šiaurės Prancūzijoje archeologinius kasinėjimus vykdanti studentų savanorių komanda sulaukė netikėtos žinutės iš praeities. Netoli Djepo (Prancūzija) esančioje uolų viršukalnėje jie, kasinėdami kaimo liekanas, aptiko molinį puodą su nedidele stikline kolba, o joje – laiškas. „Tai buvo buteliukas, kurį moterys nešiodavo ant kaklo ir kuriame būdavo kvapiųjų druskų“, – sakė grupės vadovas Guillaume‘as Blondelis, vadovaujantis Eu miesto archeologijos tarnybai.

Kauniečiai su nekantrumu laukia, kada pagaliau prasidės „didieji“ Rotušės aikštės atnaujinimo darbai. Na, o kol kas čia nuo birželio pabaigos darbuojasi MB „Praeities tyrimų institutas“ archeologai. O plotas, kuriame atliekami šie tyrimai, išties nemažas – net 4 tūkst. kvadratinių metrų. Apsilankius aikštėje, daugelyje aikštės vietų bei greta „baltosios gulbės“ matyti tranšėjos, užpiltos statybine skalda. Čia archeologai jau pasidarbavo – nukloti įvairūs nauji inžineriniai tinklai.

Prieš kelias dienas Baltijos jūros pakrantėje, netoli Olando kepurės, įvyko tai, ką net ekspertai prilygina stebuklui – rasta mamuto iltis. Kaip praneša Pajūrio regioninis parkas, netikėtą radinį aptiko menininku Artūru prisistatęs vyras, nenorėjęs atskleisti savo pavardės. Jis – nuolatinis parko lankytojas, klaipėdietis.

Telšių rajone, netoli Kuršų gyvenvietės, archeologai atkasė Žemaičių apygardos partizanų vadavietės bunkerį. Kaip ketvirtadienį pranešė Telšių rajono savivaldybė, kasinėjimų metu archeologai aptiko daugiau nei 300 įvairių radinių, o atkastas bunkeris išliko visiškai nepaliestas. „Tai išties unikalus radinys mūsų rajone: nepaliestas partizanų bunkeris, turintis labai įdomią istoriją, – pranešime teigia Telšių rajono meras Tomas Katkus.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio ir miestelio kapinių, archeologai atkasė trijų partizanų palaikus, šeštadienį pranešė Kultūros vertybių globos tarnybos archeologai. Kultūros vertybių globos tarnybos archeologų, vadovaujamų archeologo, Lino Kvizikevičiaus, atkasti palaikai rasti negiliai, keturiasdešimt centimetrų po velėna. Vienų palaikų rasti tik fragmentai, kiek giliau aptikti dar dviejų žmonių palaikai. Visi jie buvo sumesti kniūpsti.

Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Šio laikotarpio kapinynas rastas dar 2008 metais. Tuo metu buvo rasti du kapai – vyro ir moters, taip pat daugybė įkapių. Siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti šių metų pavasarį.

39 metų Christopheris Reesas iš Bridžendo (Velsas) ir jo 7 metų sūnus Dylanas 2023 m. spalio mėnesį buvo išėję pasivaikščioti su šunimi į Southerndown paplūdimį Velse. Jie ieškojo fosilijų, kurių šioje vietovėje buvo aptikę ir anksčiau, tačiau jų radinys pasirodė esąs šiurpesnis nei manyta. Tėvas ir sūnus paplūdimyje rado, kaip manė, gyvūnų kaulus ir parsinešė juos namo, o paskui apimti panikos suprato, kad tai iš tikrųjų yra žmogaus palaikai.

Italų naras Viduržemio jūros dugne netoli Sardinijos salos krantų pastebėjo kažką metalinio, o netrukus paaiškėjo, kad tai – IV a. pirmosios pusės laikų senovės romėnų monetos. Didelės bronzinės monetos, kurios senovės romėnų buvo vadinamos foliais, į apyvartą buvo išleistos dar 294 m. Diokletiano reformos metu. Iš viso naras jūros dugne surado apie 30-50 tūkst. monetų, o ekspertai nustatė, kad jos pagamintos galėjo būti tarp 324 iki 340 m. po Kr.

Mokslininkai beveik 30 metų vargo, kol atkūrė, kaip galėjo atrodyti Inkų imperijos gyventoja, kurią prieš 500 metų imperijos gyventojai paaukojo dievams. Andų kalnuose užmuštos ir paliktos jaunos merginos kūnas, ekspertų teigimu, išsilaikė gerai, tačiau sudėtingiausia buvo atkurti vadinamosios Chuanitos veidą. 1995 m. tyrėjai Peru Andų kalnyne, daugiau nei šešių kilometrų aukštyje, šalia ugnikalnio rado įšalusius merginos palaikus.

Sostinės centre, Aguonų gatvėje rasta 18 kapų. Pranešama, kad Aguonų gatvėje aptiktoje masinėje kapavietėje galėjo būti palaidotos maro aukos, tai patvirtino Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Mockevičė.  Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja G. Mockevičė tv3.lt sako, kad gyventojams nėra dėl ko nerimauti dėl rastų kapaviečių, kurios gali būti iš XV-XVI amžiaus.

Prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų romėnai taip pat valgė picą. Tokią išvadą pateikė archeologai, kasinėjantys po Vezuvijaus išsiveržimo sunaikintą Pompėją.  Freska, aptikta Pompėjos griuvėsiuose, sukėlė didelę nuostabos bangą archeologijos pasaulyje.

Saudo Arabijos mokslininkai atskleidė, kaip galėjo atrodyti daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų Žemėje gyvenusi moteris. Panaudoję 3D technologiją jie rekonstravo kaukolę, rastą kelių tūkstančių metų senumo kape. Tamsiaplaukė moteris dabartinės Saudo Arabijos teritorijoje galėjo vaikščioti prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų. Mokslininkai panaudojo 3D technologiją ir sėkmingai atkūrė visą jos veidą.

Vilniaus senamiestyje archeologai vasarą rado 500 vienetų XV–XX amžiaus nukaldintų monetų, Žygimanto Augusto monetų lobį bei keturių grašių ir obolų monetas, pirmadienį pranešė tyrimus vykdžiusi įmonė „Kultūros vertybių paieška“. Sklypuose K. Vanagėlio gatvėje atrastos ir trys paauksuotos audinių plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Visi šie radiniai bus perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Švenčionių rajone, Bėlio ežere, po vandeniu aptikta bronzos amžiaus gyvenvietė, pranešė archeologai. Anot jų, sonaru žvalgant ežero dugną, ties sala aptiktos į dugną sukaltos polių struktūros bei ežere pasklidusios medinių pastatų sijos. Archeologinių tyrimų metu kasinėjimai vykdyti po vandeniu ir pačioje saloje. „Salos povandeniniame šlaite aptikti trejomis eilėmis sukalti mediniai poliai, tikėtina, kad tai gynybinė užtvara, saugojusi prieigą į saloje įsikūrusią gyvenvietę.

Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (šalia Lazdėnų k.) surastas bendras lietuvių ir lenkų karių kapas, pranešime spaudai rašo Elektrėnų rajono savivaldybė.  Pasak pranešimo, kariai žuvo 1920 m. spalio mėn. Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto metu. Šiuo metu kapavietėje dirba archeologai. Vėliau palaikus planuojame garbingai perlaidoti kapinėse.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda kasinėjimų Kukuliškių piliakalnyje metu aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją Lietuvoje, pirmadienį pranešė universitetas. „Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst.

Šalia Santuokų rūmų Vilniuje, tyrinėdami buvusias liuteronų kapines, archeologai cinkuotame karste aptiko paauksuotą carinės Rusijos XIX vidurio jūrų karo laivyno karininko kardą, tačiau palaikų jame nebuvo, ketvirtadienį pranešė televizija TV3. Jos teigimu, toks radinys nustebino archeologus. „Niekada nesitiki sveiko kardo rasti, nes tai yra labai retai pasitaikantis radinys“, – teigė  archeologas Ramūnas Šmigelskas.

Lietuvišku auksu vadinamu gintaru mūsų protėviai puošdavosi net prieš 6000 metų. Palangoje istorikai pristatė, kiek darbo turėdavo įdėti ir kokius įrankius naudojo senovės žmonės, norėdami pasipuikuoti dirbiniais iš gintaro. Na, o mažiausi kurorto gyventojai ir svečiai galėjo išbandyti, ir kiek kruopštumo bei triūso prireikia archeologams, kad tokius senovinius papuošalus atrastų. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad pliaže, prie Palangos tilto, vaikai tiesiog kapsto smėlį.

Šiurpą keliantis 1800 metų senumo kapo ženklas prakeikia kiekvieną, kuris į jį atverčia. Šis antkapis yra pirmasis radinys senovės žydų kapavietėje Beit Še'arim. Niekas nenorėtų rasti kapavietėje tokio antkapio, ant kurio būtų grėsmingas užrašas, kuris yra užrašytas tarsi krauju ir skelbiantis apie prakeiksmą. Tačiau būtent tai praėjusiais metais pavyko pastebėti Galilėjos teritorijoje, kuri apima šiaurės Izraelį ir pietų Libaną.

Klaipėdos universiteto archeologai aptiko unikalų radinį. Vienintelę Baltijos regione išsilaikiusią silkių rūšiavimo sistemą su šioms žuvims sandėliuoti ir šaldyti skirtais kubilais. Viską įrengė dar devynioliktame amžiuje gyvenę klaipėdiečiai, kai Baltijos jūrą ištiko keista neganda – visos silkės susibūrė tik prie Norvegijos krantų. Restauruotoja Akvilė atsargiai specialia konservuojančia medžiaga padengia daugiau nei pusantro šimto metų senumo lentą. Ir tokių yra ne viena.

Peru archeologai rado naują, įspūdingą kapavietę su kone tūkstančio metų senumo mumijomis, kurios buvo ne šiaip palaidotos, o paaukotos turtingesnio, įtakingesnio žmogaus garbei. Kraupų radinį archeologai kasinėja sostinės pašonėje. Įrantys audiniai, virvės, iš jų kyšantys griaučiai ir žmogaus dantys – kone tūkstančio metų senumo radinius archeologai atsargiai iškasa Peru sostinės Limos pašonėje.

Netikėti radiniai tvarkomame Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Darbininkai kapitaliai remontuodami buvusį seminarijos pastatą ir šalia jo ir pačiame pastate po grindimis rado 15–17 amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Radiniai koreguoja ir remonto darbus, vis tik tikimasi, kad Žemaičių vyskupystės muziejus lankytojams duris atvers po gerų metų. Archeologas Nerijus parodė atkastus radinius prie Žemaičių vyskupystės muziejaus, kuris šiuo metu yra kapitaliai tvarkomas.

Izraelyje vienam laimingam narui Viduržemio jūroje pavyko rasti tikrą lobį. Senovinių inkarų, keramikos ir didžiulį kalaviją, kuris jūros dugne išgulėjo beveik ištisą tūkstantmetį. Maždaug penkių metrų gylyje akylam narui nusišypsojo tikra sėkmė. Jo rankose – didžiulis senovinis kalavijas. Apie tai, kad netoli Haifos uosto esančioje įlankoje galima rasti lobį, Izraelio specialistai kalbėjo jau seniai.

Meksikos piramidę tyrinėjantys archeologai per daugiau nei dešimtmetį vykusius kasinėjimus galiausiai prisikasė prie bene svarbiausio savo atradimo. Ir tai – ne imperinio nefrito papuošalai ar krokodilo formos pakabukai, o du tūkstančius metų siekiančios gėlių puokštės. Neįgudusiai akiai toks apdegęs ryšulėlis gali pasirodyti niekuo neypatingas, tačiau archeologui Sergio Gomezui ir jo komandai tai bene svarbiausiais radinys Meksikos piramidės požemiuose.

Didžiosios sinagogos vietą Vilniuje tyrinėjantys archeologai, atidengę svarbiausią šventovės dalį, šiemet rado komplekso kolonų liekanas, dekoruotą grindų mozaiką, tarp radinių – rankos formos ritualinė Toros rodyklė.

Tamsiame, tik archeologų žibintais apšviestame urve ant sienų matyti dešimtys raudonų ir juodų delnų atspaudų, mirgančių ant urvo sienų Meksikoje. Manoma, kad taip majai švęsdavo vaikų įžengimą į brandą. Ant sienų matyti bene 140 spaudinių, dažniausiai – vaikų rankų. Ir šiems įspaudams yra daugiau nei 12 amžių. „Kaip matote, jie ant sienų įspausdavo juodos spalvos antspaudus. Juoda spalva simbolizavo mirtį. Žinoma, tai nereiškė, kad jie bus nužudyti, mirs tik iš ritualo perspektyvos.

Rokiškio rajone rastas vienintelis toks Lietuvoje ankstyvojo bronzos amžiaus durklas. Sensacingas radinys net 4000 metų senumo ir tai tapo neginčijamu įrodymu, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis maunasi baltas pirštines, kad galėtų atsargiai iš maišelio ištraukti neseniai atkeliavusią unikalią vertybę. Nors eksponatas ne pilno sprindžio dydžio, tai nė kiek nesumenksta.

Šylant orams ir laisvėjant karantino ribojimams, į gamtą traukia ir metalo ieškikliais apsiginklavę tautiečiai. Tokia situacija itin nerimą kelia paveldosaugininkams, mat naują pramogą atradę žmonės kartais netyčia suardo unikalias teritorijas, o kai kurie kaip juodieji archeologai specialiai ieško vertybių ir iš to bando pasipelnyti. Kultūros paveldo specialistė rodė įvairius radinius, kuriuos į Kauno skyrių sunešė gyventojai.

Grupė mėgėjų prancūzų archeologų vykdė neteisėtą kasinėjimą netoli Prancūzijos miesto Craonne ir aptiko, jų manymu, liūdnai pagarsėjusios Vinterbergo tunelio katastrofos liekanas, praėjus 101 metams po šiurpaus įvykio. 1917 m. pradžioje Prancūzijos pajėgos pradėjo puolimą Chemin des Dames kalnagūbryje, esančiame į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, bandydamos atsiimti Aisne regioną.

Įspūdingų mumijų ir trofėjinių galvų iš ikikolonijinės Pietų Amerikos laikų. Tiesa, archeologiniai eksponatai demonstruojami ne kokiame muziejuje – Peru pareigūnai juos rado vieno žmogaus namuose – pačiame miesto centre. Radinys, kurio tikrai niekas nesitikėjo. Pareigūnai medinių dėžių turinį apžiūri ir viską fiksuoja Peru pietuose esančio Kusko miesto centre. Čia stūksančiuose namuose jie aptiko net pusšimtį dėžių su įspūdingais ir šiurpiais archeologiniais radiniais.

Lietuvių archeologai ir Oksfordo mokslininkai ėmėsi neeilinio tyrimo: ar vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikai – yra giminingi prieš daugiau nei 300 metų ar netgi anksčiau su didikais medžiojusiems jų protėviams. Šiam tikslui pasitarnavo ir archeologinių tyrimų metu aptikti šunų kaulai, ir dabartinių skalikų kraujo ėminiai. Pirmajame tokio masto tyrime mokslininkai tikisi išsiaiškinti ir daugiau informacijos apie viduramžių ir vėlesnių laikų šunis.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

2000-čių metų senumo greito maisto restoranas. Jį nepaprastai geros būklės archeologai atrado kasinėdami Vezuvijaus ugnikalnio sunaikintą Pompėjos miestą. Archeologai tikisi, kad atradimas leis sužinoti ne tik daugiau apie tragišką Pompėjos likimą, bet ir mėgstamus pražuvusio miesto gyventojų užkandžius. Kažkada gatvės maisto kioską puošusios freskos atrodo kaip naujos, tačiau iš tiesų po pelenais Pompėjos mieste slėpėsi daugiau nei 2000 metų.

Puiki žinia Lietuvos istorijos tyrinėtojams ir mylėtojams – istorikai rado ilgiausiai prieš sovietų okupaciją kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkerį-slėptuvę.  Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondui įsigijus Pinkevičių namą Papiškių kaime, Utenos rajone, ir pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, istorikai pradėjo ir tyrimus, kurių metu po namo duonkepiu rado Siaubūno slėptuvę.

Egipto archeologams šiemet išties sekasi: prieš kiek daugiau nei mėnesį jie pasauliui parodė daugiau nei pusšimtį įspūdingų sarkofagų, o dabar rado dar daugiau nei šimtą. Paskutinis archeologų radinys įspūdingesnis ne tik skaičiumi, bet ir kokybe – karstai ir mumijos puikiai išsilaikiusios, priklausė prieš 2,5 tūkst. metų turtingai gyvenusiems egiptiečiams. Senovės Egipto laidojimo apeigos, matyt, dar ilgus metus stebins pasaulį.

Šiaulių centre remontuojantys gatves darbininkai atkasė, manoma, septynioliktame amžiuje čia palaidotų žmonių griaučius. Apie pačių kapinių buvimą šioje vietoje buvo žinoma, bet dabartiniai radiniai archeologus glumina – kai kuriose kapavietėse suaugę ir vaikai laidoti paskubomis, kūnus kraunant vieną ant kito. Ar tai buvo maro aukos, kol kas nežinoma. Šiaulių miesto centrinėje Vasario 16-osios gatvėje atliekant rekonstrukcijos darbus darbininkai atkasė kapavietes.

Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose esančiame Asvejos ežere archeologai ir narai aptiko viduramžių kario palaikus. Po vandeniu žvalgant ir fiksuojant senojo Dubingių tilto liekanas, devynių metrų gylyje, ežero šlaite, aptikti žmogaus palaikai, padengti dumblo ir smėlio sluoksniu, pranešė archeologė Elena Pranckėnaitė.

Akmenės rajone visiškai šalia Latvijos sienos aptiktas žiemgalių kapinynas. Kai kurie radiniai net iš V amžiaus ir yra siejami su didžiuoju tautų kraustymusi. Kaip jie atsidūrė Vegerių apylinkėse, kur aptiktas kapinynas, sukelia intrigą. Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus.