Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.

REKLAMA

„Iš tiesų tos kalbos, kad negydyti šitų nepasiskiepijusių asmenų, jos nėra irgi tokios, kad tai būtų sprendimo būdas. Sveikatos paslaugas turime suteikti visiems, bet tuomet galbūt riboti hospitalizacijas, kaip mes sakome, taip, jie gali būti gydomi namuose taip nebedidinant lovų ligoninėse kovidiniams pacientams“, – LRT laidai „Savaitė“  sakė Ž. Gudlevičienė.

Mato naudą, bet nenori diskriminuoti

Šiuo metu šalies ligoninėse užimtos 3731 COVID-19 pacientams skirtos gydyti lovos iš 4647. Skaičiai kasdien sparčiai didėja, vien per pastarąją dieną jas papildė 149 pacientas.

REKLAMA

Didžioji dalis pacientų – nepasiskiepiję ir tai, anot Vilniaus Centro poliklinikos direktoriaus Kęstučio Štaro, yra didžioji problema.

„Tie nepasiskiepiję gydomi ligoninėje, yra uždaryti kiti skyriai ir planinių paslaugų jie praktiškai negauna. Planinė paslaugos negavimas virsta į būtinąją paslaugą, daugėja komplikacijų ir visokių kitokių išeičių. Tai tie žmonės, kurie pasiskiepijo, jiems ribotos paslaugos sąskaita tų, kurie nepasiskiepijo“, – kalbėjo jis.

Jam pritaria ir naujienų portalo tv3.lt kalbintas gydytojų profsąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas.

„Tai padėtų išvengti papildomų pacientų srautų ligoninėse ir aišku, būtų galima suteikti daugiau paslaugų pacientams“, – teigė medikas.

Pasikartodamas, kad nepasiskiepiję žmonės „tam tikrai prasme blogina paslaugų prieinamumą sergantiems kitomis ligomis“, K. Štaras visgi įžvelgė ir kitą šios situacijos pusę – visi asmenys teisiškai privalo gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir tai nurodyta Konstitucijoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Manyčiau, kad negalime diskriminuoti – turėtume juos gydyti kaip ir visus kitus pacientus“, – sakė jis.

Gydyti namuose būtų galima ne visada

K. Štaras naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad net ir priėmus sprendimą nepasiskiepijusius asmenis gydyti namuose, o ne ligoninėse, tai padaryti galėtume ne visais atvejais.

„Ir dabar tiek pasiskiepijusius, tiek nepasiskiepijusius, kurie suserga, gydome ambulatoriškai, jei tai leidžia klinikinė situacija. Jeigu būklė pablogėja, be abejo, jie yra hospitalizuojami“, – sakė jis.

Pas pacientą į namus vyksta du medicinos specialistai: gydytojas su slaugytoju arba slaugytojas su padėjėju. Jį apžiūri, įvertina būklę ir jei reikalingi kraujo tyrimai, juos paima. Jei tyrimai nereikalingi – paskiriamas gydymas ir suplanuojamas kitas vizitas.

„Jeigu reikia, važiuoja kartu su pacientu į ligoninę, vertina jo būklę. Aišku, žiūri deguonies saturaciją, kitus dalykus.

Prireikus ligoninėje pacientas yra siunčiamas į rentgeną, jam atliekamas tyrimas ir vėlgi, vertinama būklė. Jei matome, kad yra kvėpavimo nepakankamumas, tokie pacientai stebimi gydymo įstaigoje“, – nurodė K. Štaras.

REKLAMA
REKLAMA

Apie mobiliųjų brigadų funkcijų ribotumą skaitykite straipsnyje: Prabilo apie COVID-19 pacientų gydymą namuose: tai padėtų išgelbėti daugiau gyvybių

Šiai dienai poreikis pacientus apžiūrėti namuose yra itin didelis ir tai lemia ne tik prastėjanti epidemiologinė situacija, bet ir pagreitį įgavęs virusinių infekcinių ligų sezonas.

Įgyvendinus sprendimą, apie kurį kalbėjo Ž. Gudlevičienė, poreikis gydymo namuose tik didėtų.

Tuo remiantis, anot K. Štaro, Centro poliklinikoje planuojama įrengti atskirus kabinetus karščiuojantiems, kurie dar nediferencijuoti.

„Nesvarbu, ar tai bus COVID-19 infekcija, ar tai yra kita virusinė infekcija. Ten dirbs gydytojų brigada, kuri vertins karščiuojančius pacientus, atliks tyrimus ir jei nepasitvirtins, kad žmogus – kovidinis ligonis, jis bus laisviau gydomas“, – sakė poliklinikos vadovas.

Mobilios brigados apžiūrą šiai dienai gali gauti rizikos grupei priskiriamos nėščios moterys, 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys arba žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Mobilios komandos paslaugos teikiamos jų namuose arba socialinės globos namuose, kuriuose jie gyvena. 

REKLAMA
REKLAMA

„Pacientui susirgus virusine liga mes visada juos turėdavome apžiūrėti ir tai galėjome padaryti namuose.

<…> Mes žinome, kad gripo komplikacijos galėjo pasireikšti 3-5 dieną, o kovido –  8-10 dieną. Jei jos atsiranda, pacientas pats važiuoja į taką, kur eina (medicinos kliniką, kur gydomi – aut. past.), kovidiniai ligoniai arba jis pats kviečiasi gydytoją į namus“, – apie mobiliųjų brigadų darbą pasakoja L. Labanauskas.

Labanauskas: nieko naujo nepasiūlė

Anot gydytojų profsąjungos pirmininko, Ž.Gudlevičienė kalbėdama apie nepasiskiepijusių asmenų gydymą namuose nieko naujo nepasakė. Jo teigimu, tokios taktikos laikėsi italai dar antrosios koronaviruso bangos metu.

„Tuo metu truputį pasikeitė požiūris į kovido patogenezę. Jie duodavo nemažas dozes aspirino, kad nesusidarytų trombai. <…>  Jie greit sugriebia ligonį ir daliai jų nereikėjo važiuoti į ligonines.

Anot italų, tokia taktika pasiteisino. Tai gal čia ir buvo turima omenyje, kad tokia taktika reiktų remtis“, – nurodė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Dulkys pacientų neskirstys į skiepytus ar ne 

Trečiadienį žurnalistams pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vertinimo į Ž. Gudlevičienės iškeltą mintį, jog  ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose, pats ministras teigė neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma

„Man atrodo, kad čia buvo turėta omenyje, kad reanimacijose turi gulėti tik sunkūs ligoniai ir turint omenyje  lovos skaičių ir bendrus sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus. Ne tik pandemijos metu, bet ir apskritai viską, ką įmanoma gydyti ambulatoriškai, ir turi būti gydoma ambulatoriškai. Ir tik tie ligoniai, kuriems reikia, turėtų būti ligoninėse“, – aiškino jis.

Uždelsus gydymo metodų pasirinkimas mažėja 

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas Tomas Tamošuitis  akcentavo, kad uždelsus kreiptis į gydytojus ir susirgus sunkia ligos forma, gydymo metodų pasirinkimas tampa gana ribotas. Deja, tokiais atvejais neišvengiama ir pačių liūdniausių išeičių.

REKLAMA
REKLAMA

„Dauguma sėkmingų gydymo metodų yra taikoma anksti. Kuo liga yra sunkesnė, kuo ligonis vėliau patenka į ligoninę ir juo labiau intensyviąją terapiją, tuo mažiau lieka sėkmingų gydymo taktikų su gera prognoze. Todėl reiktų viską kreipti į prevenciją ir intensyvų pacientų sekimą, gydymą, terapiją, kol jie serga lengvomis ar vidutinėmis ligos formomis“, – yra pasakojęs jis.

Pašnekovas neslėpė, kad daug pacientų praserga lengva forma ir pasveiksta gydydamiesi namuose. Tačiau čia labai svarbus vaidmuo tenka ir šeimos gydytojams.

 T. Tamošuičio manymu, jei šeimos gydytojas turi galimybes kontroliuoti ligos eigą ar bent pasiteirauti paciento, kaip jaučiasi, ar nukrito temperatūra, informuoti pacientą, kokius simptomus stebėti, tai yra neįkainojamas dalykas.

„Toks kontaktas su gydytoju bent infekcijos pradžioje yra būtinas ir tikrai gelbstintis gyvybes“, – pridūrė jis.

Santaros klinikų COVID-19 skyrius (Santaros klinikų nuotr.)

Ligoninių užimtumo ir mirčių statistika praėjusią parą

Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 149 žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei ankstesnę parą.

REKLAMA
REKLAMA

71 pacientui ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1688 žmonėms.

Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.

10 mirusiųjų nuo COVID-19 buvo vyresni nei 80-ies metų. Po septynis mirusiuosius priklausė 90–99 ir 70–79 metų grupėms, šeši mirę žmonės buvo vyresni nei 60-ies. Po vieną mirusįjį priklausė 40–49 ir 30–39 metų grupėms.

Pilnai paskiepyti buvo keturi iš jų: du vyresni nei 90-ies metų, ir po vieną vyresnį nei 70-ies ir 80-ies metų žmogų.

Iš beveik 6 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 323. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 11,4 tūkst. mirčių.

ligoninese guli vien neskiepyti, tai ko sukti galva
@Bronius Broniuk, istatymai nera skirti tam, kad medicininiai tyrimai butu daromi su zmonemis prievarta. Tyrimai ir eksperimentai su zmonemis buvo daromi nuo tada, kai atsirado moderni medicina, bet juose dalyvauja savanoriai
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų