Apie tai, kokių Rusijos provokacijų galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.
Ar esame pasiruošę?
Jūs ir praėjusią savaitę sakėte, kad nėra aiški nei tiksli data, nei kada tos provokacijos galėtų įvykti, nei ar jos tikrai įvyks. Kaip vertintumėte dabartinį pasiruošimą? Kaip galėtumėte įvertinti pačios kritinės infrastruktūros pasirengimą? Ar žinoma, kokius objektus reikėtų saugoti?
R. Kaunas: Pirmiausia reikia pažymėti, kad tai yra geras pavyzdys, jog Lietuvos ir NATO žvalgybos, bendradarbiaudamos tarpusavyje, geba surinkti ir gauti patikimą informaciją labai ankstyvoje operacijos planavimo stadijoje.
Tai reiškia, kad šiai dienai dar nėra numatyta konkrečių objektų, konkrečių datų ar konkrečios šalies. Mes kalbame apie Baltijos regioną, apie Baltijos valstybes, bet žvalgyba jau sugebėjo gauti informaciją, kad apskritai toks mąstymas yra ir apie tokią provokaciją galvojama.
Provokacijos tipas, reikšmė ir efektas, kurį norima sukurti, yra atgrasyti NATO valstybes nuo paramos Ukrainai. Kadangi Rusija negali kariniais veiksmais užimti Ukrainos, jos tikslas dabar yra silpninti paramą Ukrainai. Tai yra pagrindinis momentas ir pagrindinis siekis eskaluojant tam tikrus veiksmus, vykdant provokacijas Baltijos regione.
Ar sugebėtume tinkamai reaguoti įskridus dronui?
Jeigu tokia provokacija kiltų, pavyzdžiui, Lietuvoje, jeigu sieną kirstų dronas, galbūt jau perskridęs kelias valstybes, kaip tokioje situacijoje institucijos sugebėtų operatyviai sureaguoti? Ar tokį droną būtų galima numušti?
R. Kaunas: Turiu patikinti, kad valstybių kariuomenės tarpusavyje jau dabar koordinuoja veiksmus, o mūsų radarai yra sujungti į vieną bendrą tinklą. Kalbu apie sistemą, kurioje turėtume sujungti ne tik radarus, bet ir kitokio tipo akustinius ar vizualinius sensorius.
Lygiai taip pat šia informacija dalinsimės ir su savo kaimynais. Čia yra šiek tiek platesnis paveikslas. Mes turime remtis inovacijomis, o inovacijos yra tai, ką matome ir Ukrainoje. Tai yra gebėjimas automatizuotu būdu detektuoti, identifikuoti ir, pasitelkiant dirbtinį intelektą, efektyviai priimti sprendimus.
Jeigu atskristų šimtas ar keli šimtai dronų, mums reikėtų tiek pat operatorių, kad, naudojant dronus perėmėjus, gebėtume juos perimti. Tuo tarpu Ukrainoje jau vystomos technologijos, taip pat ir Lietuvos verslas jas vysto, kad dronai perėmėjai veiktų automatizuotai.
Tai reiškia, kad be operatoriaus jie nuskristų iki taikinio, o žmogus, kariuomenė, dalyvautų paskutiniame sprendimo priėmimo etape. Net nesakyčiau, kad tai naujovė. Tai jau šių dienų realija, kurią matome, suprantame ir diegiame Lietuvoje.
Koks būtų Lietuvos ir NATO atsakas?
Daug kalbama, kad Rusija tikriausiai neišdrįstų peržengti NATO penktojo straipsnio ribų. Jūsų nuomone, koks turėtų būti mūsų atsakas į galimas provokacijas? Nuo ko priklausytų Lietuvos ir NATO atsakas?
R. Kaunas: Rusija jau provokuoja. Mes matome raketų kritimus Lenkijos teritorijoje. Mes matome dronų su sprogmenimis Vokietijoje. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos oro erdvė yra pažeidžiama. Rumunijoje dronai krenta ir atsitrenkia į civilinius pastatus. Tai yra Rusijos sukelto karo padariniai.
Karas Ukrainoje, deja, nėra lokalus. Apskritai to karo neturėjo būti. Rusija šiuo atveju elgiasi visiškai necivilizuotai, kaip necivilizuota valstybė, o Rusijos režimą turbūt galime pavadinti XXI amžiaus barbarais, kurie tiesiog nukreipia savo agresiją prieš civilizuotas šalis, taip pat ir Ukrainą.
Šiai dienai mes jau turime Rusijos agresijos atvejų, tik ji visada prisidengia nerodydama savo vėliavos. Kai kalbame apie galimas provokacijas Baltijos regione, labai aiškiai minima ir netikros vėliavos operacijos galimybė.
Tai reiškia, kad ta pati Rusija galėtų pasinaudoti Ukrainos dronais, kurių ji turi. Tie dronai yra perimti arba radijo elektroninės kovos priemonėmis, arba tiesiog nukritę Rusijoje, ir taip būtų galima imituoti, kad neva Ukraina atlieka vienokį ar kitokį veiksmą. Mes puikiai girdėjome, kaip Rusija kaltino Baltijos šalis, tarp jų ir Lietuvą, neva mes leidžiame naudotis mūsų žeme ir oro erdve Ukrainos atakoms. Tai yra visiška netiesa.
Galiu atsakingai pareikšti ir patvirtinsiu tiek kartų, kiek tik reikės: Lietuva niekada nesuteikia savo oro ir žemės erdvės ir niekada nesuteiks jokiems kariniams veiksmams prieš kitą valstybę, nes mes nekariaujame. Tai rusams netrukdo skleisti dezinformaciją, siekiant mus bauginti ir trikdyti mūsų gyvenimą.
Koks tuomet turėtų būti atsakas?
R. Kaunas: Atsakas turėtų būti vieningas, jis toks ir yra. Tikrai negalima įvardyti kiekvienos priemonės, kuri yra panaudojama, bet jų mes turime. Atsakyti turime proporcingai, tą mes ir darome.
Kibernetinis saugumas
Kaip galėtumėte įvertinti saugumą, jeigu provokacijos būtų vykdomos iš kibernetinės pusės? Visai neseniai turėjome tokių incidentų ir su Registrų centru, ir su Vidaus reikalų ministerija.
R. Kaunas: Tikrai galiu patikinti, kad yra tūkstančiai incidentų, kurie užkardomi. Mes apie juos nekalbame, bet jie yra užkardomi, juos pavyksta eliminuoti ir dėl to nekyla grėsmių. Tai yra kiekvieną dieną vykstantis procesas.
Be abejo, šimtaprocentinės apsaugos nėra, ir tą mes taip pat turime įvertinti. Turime mokytis, diegti naujausius sprendimus, pasitelkti ir dirbtinio intelekto konceptą. Matome, kaip mokslininkai siunčia informaciją, kad dirbtinis intelektas taip pat geba vykdyti įsilaužimo veiksmus, tad mes neturime teisės atsilikti nuo inovacijų.
Pagrindinis Lietuvos iššūkis šioje vietoje yra fragmentiškumas. Mes turime skirtingas institucijas, atsakingas už IT saugumą, kibernetinį saugumą, IT sprendimus, priežiūrą ir visa kita skirtingose ministerijose. Tada tampa sudėtinga administruoti, priimti bendrus sprendimus, vykdyti vieningą koncepciją.
Šioje vietoje Krašto apsaugos ministerija jau ėmėsi lyderystės. Mes premjerui artimiausiu metu pristatysime naują konceptą, kaip galėtų būti vystoma kibernetinė sauga Lietuvoje. Tai reiškia labai aiškius atsakomybės ir sprendimų priėmimo klausimus: kas, už ką, kada ir kaip atsakingas, kaip priimami sprendimai tarp skirtingų ministerijų ir institucijų.
Tai viena – konceptualus požiūris. Antras dalykas – nusileidimas ant žemės. Dažnu atveju šiuo metu NKSC siunčia pranešimus apie tam tikras grėsmes, tarkime, savivaldybei ar kitai institucijai, kaip matėme ir Registrų centro ar kitų institucijų atvejais, tačiau ne visada yra techninių gebėjimų tas rekomendacijas įgyvendinti.
Tai reiškia, kad „ant žemės“, taip kabutėse sakant, turime turėti IT specialistus, saugumo specialistus, kurie užpildytų techninių žmonių poreikį ir laiku eliminuotų grėsmes, kad rekomendacijos nebūtų padėtos į stalčių. Visą šį konceptą esame sudėlioję ir artimiausiu metu pristatysime premjerui – kaip Lietuva turėtų stiprinti savo kibernetinį saugumą.
Bendrąja prasme specialistų mes tikrai turime. Bendradarbiaujame ir su Kanada, ir su Japonija, ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ir kitomis Europos Sąjungos narėmis, tad tikrai esame pajėgūs vystyti šį konceptą ir didinti Lietuvos kibernetinį saugumą.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
