Pensijų fondų valdytojai ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kiek tokių atvejų būna Lietuvoje ir kur galiausiai nukeliauja nepaveldėtos lėšos.
Pensijų kaupimo bendrovės pabrėžia – antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai po žmogaus mirties niekur neprapuola. Jie visada yra paveldimi pagal įstatymą, o kol vyksta paveldėjimo procedūros, laikinai perkeliami į specialų turto išsaugojimo fondą.
Mirus žmogui, pinigai nepaliekami be šeimininko?
„Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius aiškina, kad mirus dalyviui jo lėšos nėra paliekamos be šeimininko.
„Pensijų fonduose sukauptas turtas po dalyvio mirties nėra „prarandamas“ ar paliekamas be šeimininko. Pagal Pensijų kaupimo įstatymą, visa mirusiam dalyviui priklausiusi pensijų turto dalis yra paveldima.
Gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, pensijų kaupimo bendrovė paveldėtą turtą konvertuoja į pinigus ir per įstatyme numatytą terminą išmoka įpėdiniams“, – komentuoja jis.
Kol paveldėjimo procesas dar vyksta, mirusių dalyvių lėšos laikomos specialiame turto išsaugojimo pensijų fonde.
„Ir ten laikomos tiek, kiek reikia, nes nuosavybės teisė nėra ribojama jokiais terminais“, – pabrėžia V. Sejavičius.
Pasak jo, dažniausiai paveldėtojai yra nustatomi, o visą procesą organizuoja notarai, kurie patikrina registrus ir identifikuoja visą mirusiojo turtą, įskaitant ir pensijų fonduose sukauptas lėšas.
„Gali būti atvejų, kai paveldėtojai patys nežino, kad paveldėjo turtą, ir patys proaktyviai nesikreipia. Tačiau ir tokiais atvejais jie nėra paliekami nuošalyje, nes notarai paveldėjimo procese tikrina registrus ir identifikuoja visą mirusiojo turtą bei nustato paveldėtojus.
Todėl antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos paprastai yra įtraukiamos į paveldėjimo procesą ir perduodamos teisėtiems paveldėtojams“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Jei paveldėtojų nėra, lėšos atitenka valstybei
Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai paveldėtojų nėra arba niekas palikimo nepriima. Tada pinigai pereina valstybei.
Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis nurodo, kad tokių atvejų nėra daug.
„Informacijos apie tikslų sutarčių skaičių atskleisti negalime, tačiau tokių nepaveldėtų sutarčių skaičius yra nedidelis. Mirus dalyviui, jo pensijų turtas yra perkeliamas į Turto išsaugojimo fondą, kurio dydis siekia apie 0,1 proc. nuo viso valdomo bendrovės turto“, – įvardija P. Kabelis.
Pasak jo, visas antros pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas po žmogaus mirties yra paveldimas, o pats fondas niekada netampa šių pinigų savininku.
„Tai yra klientų turtas, tad jis jokiomis sąlygomis netampa pensijų fondus valdančios bendrovės turtu“, – priduria P. Kabelis.
Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paveldėtojai turi kreiptis į notarą. Jei niekas palikimo nepriima, turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
„Asmuo, turintis valstybei perduoti turtą, turi per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie turtą dienos informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). VMI kreipiasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir perima turtą“, – tikina P. Kabelis.
Pensijų fondai patys paveldėtojų neieško – jie išmoka lėšas tik gavę notaro išduotą paveldėjimo dokumentą. P. Kabelio teigimu, tikėtina, kad dalis žmonių gali net nežinoti apie mirusio artimojo sukauptas lėšas.
Panašiai situaciją apibūdina ir „Allianz Lietuva“ Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė. Ji sako, kad apie kliento mirtį bendrovė dažniausiai sužino tik tada, kai kreipiasi paveldėtojas, notaras ar antstolis.
„Pagal dabar galiojančius įstatymus, yra numatyta, kad mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis dar nėra išmokėtas paveldėtojams, perkeliamas į turto išsaugojimo pensijų fondą ir toliau konservatyviai investuojamas iki tol, kol pateikia visus reikalingus dokumentus išmokėjimui įstatyminiai jo paveldėtojai“, – tvirtina ji.
Jei paveldėtojų nėra, paveldėjimą dažniausiai tvarko VMI.
„Tokie atvejai, kai paveldėtojai apie paveldimas lėšas nežino, yra galimi, jei pensijų fondo dalyvis, pavyzdžiui, neturi artimųjų arba niekas po dalyvio mirties nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tokiu atveju dažniausiai paveldėjimą tvarko VMI“, – nurodo E. Tamutienė.
Šimtai atvejų, kai paveldėtojai nežino apie paveldimas lėšas
VMI kancleris Dainius Jasiulis atskleidžia konkrečius skaičius. Per pastaruosius 5 metus valstybė paveldėjo mirusių žmonių pensijų fonduose sukauptas lėšas maždaug 900 kartų. Bendra tokių pinigų suma siekė apie 850 tūkst. eurų.
Jei miręs žmogus neturi įpėdinių, valstybė pirmiausia atsiskaito su jo kreditoriais, o likę pinigai pervedami į biudžetą.
„Jei miręs pensijų fondų dalyvis turėjo kreditorių, VMI su pastaraisiais atsiskaito neviršydama valstybei perėjusio paveldėto kilnojamojo turto tikrosios vertės jį pardavus arba paveldėtų lėšų ribose. Po atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais likusios lėšos pervedamos į biudžetą“, – paaiškina D. Jasiulis.
Informacija apie tokius paveldėjimo atvejus viešai neskelbiama, nes įstatymai to nenumato. O jei vėliau atsiranda teisėti paveldėtojai, pinigai gali būti grąžinami tik teismo sprendimu. Tad nors dalis žmonių apie mirusių artimųjų pensijų fonduose sukauptas lėšas gali ir nežinoti, patys pinigai niekur nedingsta – jie esą arba pasiekia paveldėtojus, arba, kraštutiniu atveju, atitenka valstybei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
