Buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sako, kad jai liūdna matyti tai, kas vyksta KAM.
„Nors nebedirbu krašto apsaugos viceministre, bet man ir toliau kasdien rūpi mūsų saugumas. Man ir toliau rūpi tie Lietuvos patriotai, su kuriais turėjau garbės dirbti prie istorinių saugumo projektų. Liūdna matyti, kas dabar vyksta Krašto apsaugos ministerijoje... Atrodo, lyg priešo nėra už vartų. Bet priešas YRA už vartų. Ir negalime sau leisti, kad vidinės dramos stiprintų priešus“, – feisbuke rašo ji.
Anot O. Mašalės, krašto apsaugos sistemoje reikia lyderystės, o ministerijai – perkrovimo.
„Mūsų Kariuomenėje, mūsų krašto apsaugos sistemoje yra gausybė puikių vyrų ir moterų, kurie kasdien daro viską vardan mūsų visų saugumo. Ir jie nusipelno jų vertos lyderystės. Lyderystės BE melo ir manipuliacijų. Lyderystės SU pasitikėjimu, pagarba, empatija, išmintimi, drąsa, ramybe“, – teigia ji.
„Krašto apsaugos ministerijoje reikia perkrovimo. Dabar svarbiausi yra ne skaičiai po kablelio, dabar svarbiausi yra žmonės. Eurai yra uždirbami, o vertybiški, stiprūs, drąsūs, protingi žmonės yra sunkiai randami. Vertinkime tuos, kuriuos turime, saugokime juos, apsaugokime juos. Mylėkime ne tik Tėvynę, mylėkime savo žmones. Tėvynės labui“, – rašo O. Mašalė.
Rugpjūčio pabaigoje O. Mašalė paskelbė pasitraukianti iš viceministrės pareigų. Ji buvo atsakinga už Vokietijos brigados įsikūrimą šalyje, Lietuvos kariuomenės infrastruktūros projektus, karinį mobilumą, poligonus ir karinio mokymo teritorijas.
O. Mašalė buvo ne pirmoji, palikusi D. Šakalienės komandą.
Šakalienė ketina trauktis iš ministrės pareigų
Po kilusių įtampų su premjere Inga Ruginiene, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė svarsto trauktis iš pareigų.
„Sutarta su prezidentu, kad pareiškimo premjerei neįteiksiu nepasikalbėjusi su juo. Pareiškimo projektą aš turiu. Šiandien su prezidentu pasikalbėsiu“, – žurnalistams Seime teigė D. Šakalienė.
„Šiuo metu nematau jokių priežasčių, kurios galėtų pakeisti mano sprendimą. Pasitikėjimas iš premjero ir partijos pirmininko pusės yra tie dalykai, kurie lemia, ar gali būti deleguotas atlikti tam tikrą darbą“, – akcentavo ji.
„Nematau galimybių dirbti tokioje aplinkoje, kurioje nėra pasitikėjimo“, – pabrėžė ministrė.
Tokį sprendimą D. Šakalienė tikina priėmusi dar pirmadienį, tačiau apie jį norėjusi informuoti ministerijos komandą.
„Tą sprendimą aš priėmiau jau vakar. Man atrodo, vis tiek pagarbu yra pasikalbėti su komanda ir juos informuoti, nes būtų kažkaip netinkama, jeigu jie apie mano sprendimą trauktis sužinotų iš žiniasklaidos. Vis dėlto, tai yra žmonės, kurie atėjo patriotiškai dirbti, kai kurie paliko ženkliai geriau apmokamus darbus. Mes esame komanda ir komanda vis dėlto lemia darbo rezultatus“, – kalbėjo politikė.
„Mano komanda nevisai sutiko, kad neįmanoma tęsti darbo, bet supranta mano motyvus. Pasitikėjimas čia yra esminis“, – tikino ministrė.
Tuo metu kalbėdama apie premjerės sprendimą gynybos pramonės klausimus perduoti Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, D. Šakalienė ragino netaikyti tokios politinės sankcijos.
„Nemanau, kad gynybos pramonė yra politinės sankcijos reikalas. Dėl to, tikiuosi, kad bus diskusija. Galbūt, jei šias pareigas užims kitas ministras, tai ir ši sankcija bus atšaukta. Svarbu nesugriauti to labai didelio darbo, kuris jau yra padarytas“, – sakė ministrė.
Nausėda: noriu kalbėti, kaip Šakalienė įsivaizduoja savo ateitį
D. Šakalienei antradienį ketinant susitikti su šalies vadovu Gitanu Nausėda, prezidentas tikina norįs iš Vyriausybės atstovės išgirsti, kaip ji įsivaizduoja tolimesnį darbą. Tarp ministrės ir premjerės tvyrant įtampoms, šalies vadovas sako, jog reikėtų koncentruotis ne į emocijas, o į kitų metų biudžeto klausimus.
„Šiandien aš noriu pirmiausiai susitikęs su ponia Šakaliene išgirsti visos šitos istorijos pradžią, potekstę. Na, ir kalbėti apie tai, kaip ji pati įsivaizduoja savo, kaip ministrės, ateitį. Labai svarbi misija yra apginti gynybos biudžetą. Gynybos biudžetą – nesumeluotą, tikrą, kuriuo mes galėtume pagrįstai didžiuotis ir, svarbiausia, kurio pagrindu mes galėtume kurti nacionalinę diviziją, priimti sąjungininkus ir tai niekam nekeltų abejonių“, – antradienį žurnalistams Kaune sakė G. Nausėda.
„Turime šiek tiek nustelbti arba gal sumažinti emocinį foną ir tiesiog pasistengti rasti sprendimus, kurie Lietuvai yra nepaprastai svarbūs“, – pažymėjo jis.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu svarbiausias valstybės klausimas yra kitų metų valstybės biudžetas bei jame numatytas finansavimas gynybai. Todėl, jo teigimu, „kiti dalykai turi būti pastumti šiek tiek į šoną“.
„Emocijos, nusivylimai, nuoskaudos – šiandien ne apie tai turime kalbėti. Taip, pasitikėjimas yra labai svarbus, pasitikėjimas yra ta kasdieninė duona, su kuria ministrui reikia dirbti. Tai premjerės pasitikėjimas ministru, ministro pasitikėjimas premjeru“, – dėstė jis.
Vis tik, pabrėžė prezidentas, svarbiausia, kad numatomas gynybos finansavimas „būtų tikras“ – lėšos turi būti skiriamos išskirtinai karinėms investicijoms ir kariuomenės poreikiams.
Ruginienė: tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje
Premjerė Inga Ruginienė sako turinti klausimų krašto apsaugos ministrei D. Šakalienei. Anot premjerės, išsiskyrus nuomonėms dėl gynybos biudžeto ir pasklidus jautriai informacijai susidarė „labai nemaloni situacija“. I. Ruginienė neslepia, kad jos pasitikėjimas D. Šakaliene yra sušlubavęs.
„Labai nemaloni situacija, į kurią pakliuvom, kalbant ir apie biudžetą, bet tai turbūt ne paslaptis, kad tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje. Pati labai vertinu atvirumą iš visų ir reikalauju iš kiekvieno ministro to paties atvirumo ir atsakingo požiūrio“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Man labai gaila, kad mes dėję dideles pastangas stiprinti gynybą gavome tokį informacinį karą tarpusavyje. Labai dėl to iš tikrųjų apgailestauju“, – apie viešojoje erdvėje paskleistą informaciją kalbėjo premjerė.
I. Ruginienė teigė D. Šakalienei turinti klausimų ir dėl gynybos pramonės, ir dėl „tam tikrų sąsajų“ su verslu.
„Dėl to priėmiau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti į lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Nuo šiol šitos dvi ministerijos kuruos šitą failą“, – žurnalistams kalbėjo ji.
I. Ruginienė nurodė laukianti iš D. Šakalienės „tam tikrų atsakymų“. Vėliau ji patikslino, kad tikisi jų sulaukti dar šią savaitę.
„Šiandien buvo ir ministrei nurodyti tam tikri klausimai, kuriuos ji turės atsakyti per tam tikrą laiką. Ir, manau, tada ateis ir mano išvados“, – sakė I. Ruginienė.
Paklausta, ar dar pasitiki krašto apsaugos ministre, I. Ruginienė neslėpė: „Dabar pasitikėjimas tikrai yra sušlubavęs, bet dar palaukime atsakymų.“
Trintis tarp premjerės ir D. Šakalienės paaštrėjo viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, neva gynybos biudžetas bus mažesnis nei planuojama. Tokią informaciją biudžeto projektų registravimo išvakarėse paskleidė nuomonės formuotojai, kurie galimai dalyvavo neoficialiame susitikime Krašto apsaugos ministerijoje.
„Su ministre daug ką aptarėme. Man kyla nemažai klausimų ir, matyt, man reikės daugiau laiko, kad į tuos klausimus būtų atsakyta. Ne tik apie organizuojamą renginį, kur buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet ir apie kitus dalykus“, – teigė I. Ruginienė.
Trintis su KAM
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
