Socialiniuose tinkluose paplito Šveicarijoje gyvenančios pianistės Emilijos Rosinienės komentaras. Moteris leidžia suprasti, kad greičiausiai yra I. Adomavičiaus minima „nuostabi pianistė“ ir išrežia visą tiesą, ką iš tiesų jam sakė.
Pasirodo, I. Adomavičiaus paminėti žmonės ne tryško palaikymu, o bandė jį atkalbėti imtis šių pareigų.
„Nuostabi pianistė iš Šveicarijos“, t. y. aš (iš tos vėlesnės klasės), vos paaiškėjus šiai kandidatūrai, su kitu klasioku (pakomentuos pats, jei norės) bandėme sugalvoti, kaip išgelbėti vargšą situacijoje nesusigaudantį bendramokslį nuo viešos gėdos ir tapimo pajuokų objektu. Kaip matote, įkalbėti atsiimti kandidatūrą ir atsitraukti pačiam, deja, nepavyko“, – feisbuke komentavo E. Rosinienė.
Adomavičiaus bendraklasė: jokio palaikymo iš manęs jis neturi
Anot pianistės, I. Adomavičiaus teiginys, neva ji buvo viena iš tų, kurie linkėjo jam sėkmės, neturi nieko bendro su palaikymo.
„Buvo užfiksuotas ir vėliau skambiai pacituotas tik paskutinis žodis „sėkmės“. Aiškumo dėlei, jokio palaikymo iš manęs kandidatas į ministrus (nuo ketvirtadienio – ministras – red. past.) neturi ir savo pasibaisėjimo „Nemuno aušra“ niekada neslėpiau“, – teigė E. Rosinienė.
„Žmogiškai man tikrai gaila paskirtojo ministro, keista, kad leidžia sau šitaip interpretuoti ir cituoti kažkokias nuotrupas ir nuostabu, nejaugi žmogus neturi blaiviai situaciją matančių šeimos narių ar artimų draugų, kurie jį sulaikytų nuo šitokio absurdiško žingsnio? Panašu, kad neturi. Manau, po šios keistos istorijos tiek aš, tiek „dailiokas pakuočių dizaineris“, tiek gerb. istorijos mokytojas atsargiau linkėsime žmonėms sėkmės, nes ji gali aplankyti juos visiškai netinkamu laiku ir netinkamomis aplinkybėmis...“ – rašė pianistė.
Trečiadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje I. Adomavičius surengė tikrą šou: graudinosi, savo tinkamumą pareigoms motyvavo seneliu, postringavo apie kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio svarbą.
Jis taip pat tikino esą susilaukęs savo mokytojo ir bendraklasių palaikymo.
„Man mano mokytojas palinkėjo sėkmės. Palinkėjo sėkmės mokytojas. Mano klasiokė, vakar jai paskambinau į Šveicariją, kuri yra nuostabi pianistė, ji palinkėjo man sėkmės. Mano draugai rašo man žinutes, aš tikrai pažįstu daugelį menininkų, jie man linki sėkmės būti geru kultūros ministru, atstovauti kultūrą taip, kaip jie ją mato“, – pasakojo I. Adomavičius.
Tiesa, ketvirtadienį Seime I. Adomavičiaus iškalba baigėsi: politikas nesugebėjo konkrečiai atsakyti į žurnalsitų klausimus dėl savo tinkamumo pareigoms.
Nepaisant kritikos bangos, prezidentas Gitanas Nausėda I. Adomavičių paskyrė ministru.
Ketvirtadienį, Seimui svarstant, ar pritarti XX-osios Vyriausybės darbų programai, kultūros bendruomenė susirinko į protestą prie Prezidentūros reikšdami pasipiktinimą dėl I. Adomavičiaus paskyrimo į ministrus.
Šokiruojantis kandidato į ministrus pasirodymas
Pirmoji „Nemuno aušros“ kandidato į kultūros ministrus I. Adomavičiaus spaudos konferencija buvo ryški – politikas graudinosi, kalbėjo apie senelį, M. K. Čiurlionį, taip pat išsakė savo nuomonę apie Salomėją Nėrį. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sprendimą dėl I. Adomavičiaus tinkamumo eiti ministro pareigas prezidentas priims artimiausiu metu, sako jo patarėjas Mindaugas Bundza.
I. Adomavičius pasisakymą žurnalistams pradėjo emocingu pasakojimu apie savo senelį. Pasak „aušriečio“, paauglystėje jo senelis talkino partizanams, saugojo pogrindinę spaudą.
„Šiandien rytą turėjau progos, nes anksti atvežiau sūnų į mokyklą, pakeliui dar turėjau pusantros valandos, užsukau pas senelį. Jeigu bet kokiu atveju nors kokią kultūros dalį reikėtų išlaikyti arba ją priimti, tai nuo tų žmonių, kurie to verti.
Mano senelis gimęs 1932 metais, jam eina 94 metai. Jis prisiekęs Lietuvai nuo pat vaikystės, nuo gimimo iki dabar. Kai buvo paauglys, jis padėdavo partizanams, kai augo, stiprėjo, ėjo studijos, jis slėpė didelę kultūrinę literatūrą apie partizanus, kur pas jį slepiama iki šiol spintoje, dar iki šiol jis bijo pasakyti, kad jis ją turi, todėl, kad dar bijo, jog jį gali išvežti“, – graudindamasis pasakojo I. Adomavičius.
„Aš pas į atėjau, papusryčiavom, pasišnekėjom smagiai. [Jis] mane palaiko, nors jis visą laiką balsavo už konservatorių partiją ir turi netgi padėkas. Kaip ten bebūtų, kartais skiriasi partinės pažiūros, bet nesiskiria požiūris į kultūrą ir jos išsaugojimą. Tai aš norėčiau, kad išsaugotume tokią kultūrą, kad rastumėt laiko ir aplankytumėt mano senelį, pasišnekėtumėt, ką jis turi savo. Nes jeigu tai išsineš, užmiršim amžiams, o reikia tą kultūrą saugoti“, – dėstė I. Adomavičius.
Tiesa, kaip saugoti „tokią kultūrą“, jis nedetalizavo.
Tęsdamas savo pasakojimą, I. Adomavičius tvirtino antradienio rytą prieš spaudos konferenciją Prezidentūroje sutikęs buvusį bendraklasį, buvusį istorijos mokytoją, kurie jam išreiškė palaikymą. Politikas pažymėjo, kad sulaukė ir daugybės draugų menininkų skambučių, kurie linkėjo jam sėkmės.
Adomavičius: būsiu visos Lietuvos kultūros ministras
Savo kalboje kandidatas užsiminė ir apie kultūros svarbą regionuose.
„Kiek yra daug darbo žmonių, kurie dirba paprastą darbą. Yra suvirintojai, yra kepėjai, yra virėjai, yra statybininkai. Bet jie vakare grįžta, atsisėda savo garažiuke, atsidaro molbertą ir tapo. Kiti žmonės stengiasi kurti, bet yra paprastesni, jei nėra tokie išdidūs“, – pasakojo „aušrietis“.
„Pagalvojau apie Aukštakalniuose (Rokiškio r. – red. past.) žmogų. <...> Buvau užėjęs į trobelę. 80 metų senukas, jisai gyvena vienas. Įdomu, kokią jisai kultūrą tenais mato? Ar tą Vilniaus elito ir pažibos aukštakulnius? Ar dėl to mes kovojom? Kokią kultūrą tenais, regionuose mes diegsim? Kokia kultūra ten bus?“ – bėrė klausimus kandidatas.
Taip pat I. Adomavičius leido suprasti, kad prieš porą dienų minėtos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės nepelnytai nublanko dėl užvirusių diskusijų dėl Kultūros ministerijos ateities.
„Prieš dvi dienas buvo 150 metų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Rugsėjo 22 d. Ji niekados negrįš atgal. Niekados. Bet kažkoks visuomenininkas, kažkoks žmogus sugalvojo tą paversti į paprasčiausią... Aš esu paprastas, aš niekam nereikalingas, aš paprastas žmogus. Kodėl reikia iškelti mane, kuris dar nėra toks iškilus kaip Čiurlionis?“ – kalbėdamas emocijų neslėpė jis.
„Jeigu būsiu kultūros ministras, būsiu visos Lietuvos, visų pasaulio lietuvių kultūros ministras. Ir Kultūros ministerija ne veltui tapo šiandien labiausiai matoma – dėl to, kad kažkas joje gali pasikeisti“, – apibendrino I. Adomavičius.
I. Adomavičius taip pat sako, kad Rusijoje ar Kryme po aneksijos koncertavę ar lankęsi atlikėjai bei menininkai turėtų būti griežčiau sankcionuojami.
„Reikėtų filtruoti“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė I. Adomavičius.
Po 2022 m. invazijos į Ukrainą pasitaikė ne vienas atvejis, kada į Lietuvą buvo neįleisti rusų ir kiti atlikėjai, koncertavę aneksuotame Kryme ar šlovinę Kremliaus režimą.
Pasisakė dėl Salomėjos Nėries
I. Adomavičius leidžia suprasti skeptiškai vertinantis vadinamojo desovietizacijos įstatymo taikymą Lietuvoje. Pretendentas į Kultūros ministerijos vadovus akcentuoja, kad tokių menininkų kaip poetės Salomėjos Nėries atminimas, nepaisant jų kontroversiškai vertinamos praeities, turi būti išsaugotas.
„Aš apskritai nepritariu laužymui mūsų kultūros. Nes jeigu mes prieš tai supratome, kad kultūros dalis yra Salomėja Nėris ir jeigu labai gerai žinoma daina yra „Mūsų dienos kaip šventė“, iki šiol dainuojama. (...) Tai kodėl reikėtų autorės žodžius ir autorę nuimti?“ – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Adomavičius.
„Mes turime gyventi su ta istorija. (...) Jeigu mes pradėsime slėpti, keisti istoriją, kas mes tapsime? Kur mūsų identitetas?“, – retoriškai klausė jis.
ELTA primena, kad visgi desovietizacijos komisijos veikla sulaukė nemažai kritikos iš dabartinių valdančiųjų.
Grupė socialdemokratų birželio pradžioje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tuomet tikino, jog komisija savo darbą atliko neefektyviai, todėl sprendimo galią, pasak jo, reikėtų suteikti savivaldai.
Po šio žingsnio desovietizacijos komisija pranešė atsistatydinanti.
Akis bado kompetencijų stoka
Rugpjūtį pasirašius naują koalicijos sutartį, teisė deleguoti kultūros ministrą atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai. Tuomet šalies vadovas į pareigas paskyrė Vaida Aleknavičienę.
Tačiau Vyriausybs formavimas strigo, nes prezidentas nepatvirtino aplinkos ir energetikos ministrų, kurių kandidatus turėjo pasiūlyti „Nemuno aušra“. Prezidentūra buvo iškėlusi sąlygą „Nemuno aušrai“, jog kandidatai turi būti nepartiniai.
Baigiantis terminui, socialdemokratai su „aušriečiais“ apsikeitė energetikos ir kultūros ministerijomis. Į kultūros ministrus pasiūlytas makaronų fabriko vadovas I. Adomavičius, o Energetikos ministerijai toliau vadovaus Žygimantas Vaičiūnas.
I. Adomavičiaus kandidatūra sukėlė audras ne tik kultūros bendruomenėje. Į kultūros ministrus Remigijaus Žemaitaičio siūlomas Seimo patarėjas I. Adomavičius yra ne tik politikos naujokas, bet, pasirodo, ir tolimas R. Žemaitaičio giminaitis. Jis – R. Žemaitaičio brolio žmonos sesers vyras.
I. Adomavičius taip pat sulaukė kritikos dėl kompetencijų stokos. Mat kultūros srityje vadovavimo patirties ji neturi, vadovauja makaronų gamybos fabrikui. Arčiau kultūros buvo nebent jo bandymai dalyvauti keliuose muzikiniuose projektuose, kuriuose sėkmė politiko nelydėjo.
„Aušriečių“ į kultūros ministrus pasiūlytas I. Adomavičius yra Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėjas, yra baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, dainuoja bažnyčios chore.
42-ių I. Adomavičius yra dirbęs įvairiose darbovietėse, penkerius metus iki Seimo rinkimų buvo įmonės „Bravopasta“ komercijos direktorius, anksčiau apie septynerius metus užsiėmė šaldytų maisto produktų gamyba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
